Prakirsta padanga dėl atsivėrusios duobės: ar valstybė privalo atlyginti žalą ir kaip to pasiekti?

Pavasarėjantis ar nuolat besikeičiantis Lietuvos oras atneša ne tik šilumą, bet ir vairuotojų košmarą – keliuose atsiveriančias duobes. Garsus smūgis, sugadinta padanga, sulankstytas ratlankis ar net pažeista važiuoklė reiškia ne tik stresą, bet ir šimtus ar net tūkstančius eurų siekiančius nuostolius.

Daugelis vairuotojų numoja ranka ir išlaidas padengia iš savo kišenės, tačiau teisiškai jūs turite pilną teisę reikalauti kompensacijos. Visgi, kelias iki pinigų grąžinimo nėra automatinis.

Štai išsami analizė, ką numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kokius žingsnius privalote atlikti, kad kelio savininkas atlygintų jūsų patirtą žalą.

Ką sako Lietuvos Respublikos įstatymai?

Lietuvos teisinė bazė šiuo klausimu yra gana aiški: už kelio būklę atsako jo savininkas arba valdytojas.

Remiantis LR Civilinio kodekso 6.266 straipsniu, žalą, atsiradusią dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų (šiuo atveju – kelio) trūkumų, privalo atlyginti tų objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR Kelių įstatymą, keliai Lietuvoje priklauso:

1. Valstybei: Valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija), o juos prižiūri AB „Kelių priežiūra“.
2. Savivaldybėms: Vietinės reikšmės keliai, miestų ir miestelių gatvės priklauso konkrečiai savivaldybei, kurios teritorijoje jie yra.

Išvada paprasta: Jei apgadinote automobilį dėl prastos kelio būklės (neprižiūrėtos duobės), kelio savininkas privalo atlyginti nuostolius. Tačiau yra vienas didelis „bet“.

Kodėl valstybė gali atsisakyti mokėti? (KET niuansai)

Valstybės įmonės ar savivaldybės teisininkai visada remsis Kelių eismo taisyklėmis (KET). KET 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio reljefą, dangos būklę bei meteorologines sąlygas.

Jūsų prašymas atlyginti žalą greičiausiai bus atmestas, jei:

• Apie prastą kelio ruožą iš anksto įspėjo atitinkami kelio ženklai (pvz., „Nelygus kelias“, „Ribotas greitis“). Tokiu atveju atsakomybė krenta ant vairuotojo pečių, nes jis buvo įspėtas apie pavojų, bet greičiausiai nepasirinko saugaus greičio.
• Duobė buvo aiškiai matoma iš tolo, o eismo sąlygos leido ją saugiai apvažiuoti, tačiau jūs buvote nedėmesingas.
• Nelaimės vietoje nebuvo iškviesta policija ir įvykis nebuvo oficialiai užfiksuotas.

Žingsnis po žingsnio: ką daryti įvažiavus į duobę?

Jei turite KASKO draudimą, procesas paprastas: iškviečiate policiją, užfiksuojate įvykį ir kreipiatės į savo draudiką, kuris žalą atlygins, o vėliau pats bylinėsis su kelio savininku (regreso tvarka).

Tačiau jei turite tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, viską teks daryti patiems. Norėdami gauti kompensaciją, privalote atlikti šiuos veiksmus:

1. Saugiai sustokite ir įjunkite avarines šviesas: Pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Saugumas – pirmoje vietoje.
2. Iškvieskite policiją (Būtina sąlyga): Tai didžiausia vairuotojų klaida. Pakeitus padangą ir nuvažiavus iš įvykio vietos, įrodyti, kad žalą patyrėte būtent dėl tos duobės, bus praktiškai neįmanoma. Policija turi atvykti, išmatuoti duobę ir surašyti eismo įvykio pažymą.
3. Fiksuokite įrodymus patys: Nelaukdami policijos, išmaniuoju telefonu detaliai nufotografuokite ir nufilmuokite:
   • Pačią duobę (iš arti ir iš toli). Idealu, jei šalia duobės padėsite daiktą (pvz., raktus ar vizitinę kortelę), kad matytųsi jos gylis ir plotis.
   • Sugadintą padangą, ratlankį ar kitas detales.
   • Kelio ruožą iš abiejų pusių – tai svarbiausias įrodymas, kad toje vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų.
   • Jei yra liudininkų (kitų vairuotojų ar praeivių), paprašykite jų kontaktų.
4. Įvertinkite žalą: Kreipkitės į oficialų ar patikimą automobilių servisą, kad mechanikai įvertintų sąmatą. Turėkite sąskaitas faktūras už rato keitimą, padangos pirkimą ar ratlankio lyginimą.Kam teikti pretenziją?

Turėdami policijos pažymą, nuotraukas ir remonto sąskaitas, turite nustatyti, kam priklauso kelias:

• Jei tai įvyko automagistralėje, krašto ar rajoniniame kelyje (užmiestyje) – pretenziją su visais dokumentais turite siųsti AB „Via Lietuva“.
• Jei tai įvyko miesto gatvėje, daugiabučio kieme ar gyvenvietės ribose – pretenziją teikiate tos miesto/rajono savivaldybės administracijai.

Savivaldybės ir valstybės įmonės paprastai turi nustatytą tvarką ir komisijas, kurios nagrinėja tokius prašymus. Nors procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, turint tvirtus įrodymus ir policijos pažymą, sprendimas dažniausiai priimamas vairuotojo naudai. Jei institucija atsisako mokėti – savo teises visada galite ginti teisme.