Jei silikoninis sandariklis tik pradėjo juoduoti, jo dar nebūtina iš karto lupti ir keisti nauju. Dažniausiai pirmiausia padeda švelnus valymas, kruopštus nusausinimas ir drėgmės kontrolė. Didžiausia klaida čia ne nešvarumai, o delsimas – kuo anksčiau imsitės valymo, tuo didesnė tikimybė, kad sandariklį dar pavyks išgelbėti.
Pradėkite nuo švelniausių priemonių
Kai ant sandariklio atsiranda tamsių dėmių ar pirmųjų pelėsio žymių, neverta iš karto griebtis agresyvių chemikalų. EPA ir CDC rekomenduoja pelėsį nuo kietų paviršių pirmiausia valyti su plovikliu ir vandeniu, o po to viską visiškai išdžiovinti. Jei norite švelnesnio buitinio varianto, galima išbandyti baltąjį actą arba 3 proc. vandenilio peroksidą – tokie būdai dažnai minimi ir praktiniuose namų priežiūros patarimuose, kai dėmės dar nėra labai įsisenėjusios. Svarbiausia priemonę užpurkšti ar užtepti tolygiai, palikti keliolikai minučių, tada švelniai patrinti senu dantų šepetėliu ir galiausiai viską gerai nuplauti bei nusausinti.
Jei norisi kiek stipresnio, bet dar gana švelnaus poveikio, galima pasidaryti sodos pastą su trupučiu šilto vandens. Ji padeda mechaniškai pakelti apnašas nuo paviršiaus, tačiau čia labai svarbu nešveisti per grubiai, kad nepažeistumėte paties sandariklio. Kuo mažiau jį suardysite, tuo didesnė tikimybė, kad drėgmė vėliau nepradės kauptis dar greičiau.
Viena klaida gali padaryti daugiau žalos nei pats pelėsis
Valant būtina gerai išvėdinti patalpą ir niekada nemaišyti baliklio su amoniaku ar kitais valikliais, nes taip gali susidaryti toksiški garai. CDC taip pat pabrėžia, kad svarbiausia ne tik pašalinti matomas dėmes, bet ir sutvarkyti drėgmės problemą, nes kitaip pelėsis greitai sugrįš. Todėl po valymo verta nepalikti šlapių paviršių, dažniau naudoti ventiliatorių, atidaryti langą arba bent jau po dušo sausai nuvalyti kraštus mikropluošto šluoste. Būtent ne pats valymas, o įprotis viską palikti drėgna dažniausiai ir sukuria sąlygas dėmėms sugrįžti.
Dar viena svarbi detalė – nereikia bandyti tiesiog užtepti naujo sluoksnio ant nešvaraus ar supelijusio paviršiaus. EPA aiškiai nurodo, kad negalima glaistyti ar sandarinti ant pelėsio, kol jis neišvalytas ir kol paviršius nėra visiškai sausas. Kitaip problema lieka po apačia, o naujas sluoksnis ilgai nelaikys.
Kada valyti jau nebeverta ir geriau tiesiog pakeisti
Jei sandariklis jau suskilinėjęs, atšokęs, susitraukęs arba pajuodavęs taip giliai, kad dėmės nebeišsivalo, tada valymas dažnai tampa tik laikinu kosmetiniu sprendimu. EPA pabrėžia, kad pelėsį iš porėtų ar pažeistų medžiagų kartais visiškai pašalinti būna labai sunku arba neįmanoma, todėl tokiais atvejais praktiškesnis sprendimas yra keitimas. Kitaip tariant, jei sandariklis nebe tik nešvarus, o jau fiziškai nebeatlieka savo darbo, tuomet geriausia nebegaišti laiko ir jį atnaujinti.
