Jei po skalbimo drabužiai kvepia ne švara, o drėgme ir pelėsiu, labai tikėtina, kad problema slypi ne pačiuose rūbuose, o per gausiai naudojamame audinių minkštiklyje. Būtent jis ant audinio gali palikti nematomą sluoksnį, dėl kurio drabužiai džiūsta ilgiau, prasčiau vėdinasi ir vietoj gaivos ima skleisti sunkų, nemalonų kvapą.
Nemalonus kvapas atsiranda ne be priežasties
Daugelis pirmiausia įtaria skalbyklę, per mažą temperatūrą ar prastą skalbiklį, tačiau labai dažnai tikroji priežastis būna daug paprastesnė. Audinių minkštiklis, kurį įprasta pilti beveik automatiškai, ne visada padeda drabužiams. Kai jo įpilama per daug, jis ne iki galo išsiskalauja ir įsigeria į audinio pluoštą. Tuomet ant drabužių lieka tarsi plona, nepastebima plėvelė, kuri ne leidžia audiniui normaliai „kvėpuoti“.
Būtent dėl to rūbai pradeda džiūti lėčiau, ypač tada, kai namuose vėsu, trūksta saulės ar drėgmė ore ir taip didesnė nei įprastai. Kai audinio viduje ilgiau užsilaiko drėgmė, atsiranda tas nemalonus, pelėsį primenantis kvapas, kuris dažnai labiausiai jaučiamas jau kitą dieną po skalbimo.
Audinių minkštiklis tinka ne viskam
Tai nereiškia, kad audinių minkštiklį reikia iš karto pamiršti. Problema dažniausiai prasideda tada, kai jis naudojamas „iš akies“, negailint kiekio ir neatsižvelgiant į tai, kokie drabužiai skalbiami. Tokiais atvejais priemonė nebe padeda, o ima trukdyti. Ypač svarbu prisiminti, kad minkštiklis netinka sportinei aprangai, techniniams ar membraniniams audiniams, nes gali užkimšti jų pluoštą ir sumažinti savybes, dėl kurių tie drabužiai apskritai buvo pirkti.
Dar viena dažna klaida – naudoti minkštiklį tada, kai rūbai akivaizdžiai džius ilgai. Vėsiomis dienomis, kai skalbiniai kambaryje stovi iki vakaro ar net iki ryto, bet koks papildomas sluoksnis ant audinio tik apsunkina situaciją. Ir būtent tada kvapas atsiranda greičiausiai.
Ką daryti, kad drabužiai vėl kvepėtų švara
Svarbiausia taisyklė labai paprasta: audinių minkštiklį naudokite saikingai ir tik ten, kur jo iš tiesų reikia. Kartais geriau įpilti mažiau, nei vėliau stebėtis, kodėl švarūs drabužiai kvepia taip, lyg būtų per ilgai gulėję drėgnoje spintoje. Patalynei ar kai kuriems kasdieniams rūbams jo gali pakakti visai nedaug, o kai kuriems audiniams geriausias sprendimas yra jo visai atsisakyti.
Tiems, kurie nori kvapnesnių skalbinių, bet nenori rizikuoti tuo sunkiu drėgmės kvapu, dažnai labiau pasiteisina priemonės, kurios nepalieka tokio sluoksnio ant audinio. Tačiau net ir tada svarbiausias dalykas išlieka tas pats – drabužiai turi išdžiūti kuo greičiau ir kuo laisviau. Nes būtent ten dažniausiai ir prasideda skirtumas tarp gaivos ir pelėsio kvapo.
