Benzino ir dyzelino kainos gali dar kilti: G7 svarsto skubiai išleisti naftos atsargas po karo eskalacijos

Augančios naftos kainos pasaulyje verčia didžiausias ekonomikas ieškoti skubių sprendimų. Po staigios eskalacijos Artimuosiuose Rytuose G7 šalių finansų ministrai pradėjo diskusijas dėl galimo strateginių naftos atsargų išleidimo į rinką. Šis žingsnis svarstomas siekiant stabilizuoti energijos kainas ir sustabdyti dar spartesnį benzino bei dyzelino brangimą.

Ekspertai perspėja, kad dabartinė situacija gali turėti tiesioginį poveikį vartotojams visame pasaulyje. Jei naftos kainos išliks aukštos, degalų kainos degalinėse gali kilti dar labiau, o tai neišvengiamai paveiks transporto ir prekių kainas.

Naftos kainos šoktelėjo po konflikto Artimuosiuose Rytuose

Diskusijos tarp G7 šalių kilo po to, kai pasaulinėse rinkose staigiai pakilo naftos kaina. Kainų šuolį sukėlė karinė eskalacija regione po JAV ir Izraelio smūgių Iranui. Rinkos reagavo akimirksniu – per trumpą laiką naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 25 procentais ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų vidurio.

Ši situacija sukėlė didelį nerimą energijos rinkose, nes Iranas yra vienas svarbiausių naftos gamintojų Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant ilgalaikių sankcijų, šalis pastaraisiais metais didino naftos eksportą, ypač į Azijos rinkas. Dėl to bet kokia karinė įtampa regione gali greitai sutrikdyti pasaulinį energijos tiekimą.

Strateginių naftos atsargų išleidimas – galimas krizės stabdis

Vienas iš svarstomų sprendimų – koordinuotas strateginių naftos atsargų išleidimas. Tokias atsargas saugo Tarptautinės energetikos agentūros valstybės narės, kad krizės metu galėtų stabilizuoti rinkas ir kompensuoti tiekimo sutrikimus.

Jei G7 nuspręstų imtis šio žingsnio, tai galėtų laikinai padidinti naftos pasiūlą rinkoje ir sumažinti kainų spaudimą. Panašus sprendimas jau buvo taikytas 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai koordinuotai buvo išleistos milijonai barelių naftos iš strateginių rezervų.

Pranešama, kad bent trys G7 šalys, tarp jų ir Jungtinės Valstijos, jau išreiškė paramą tokiam planui. Diskusijose taip pat dalyvauja Tarptautinė energetikos agentūra, kuri koordinuoja tokias operacijas pasauliniu mastu.

Hormūzo sąsiauris – kritinis pasaulinės naftos prekybos taškas

Didžiausias investuotojų nerimas susijęs su Hormūzo sąsiauriu – vienu svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų. Šiuo siauru jūrų keliu tarp Irano ir Omano gabenama didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

Jei konfliktas regione dar labiau eskaluotųsi ir būtų sutrikdytas laivybos srautas, pasaulinė energijos rinka galėtų patirti rimtą šoką. Tokiu atveju naftos kainos galėtų šoktelėti dar labiau, o tai tiesiogiai paveiktų degalų, šildymo ir transporto kainas.

Brangesnė nafta gali paspartinti infliaciją

Didėjančios energijos kainos paprastai sukelia grandininę reakciją ekonomikoje. Brangesnė nafta reiškia didesnes transportavimo ir gamybos išlaidas įmonėms, o tai galiausiai atsispindi ir vartotojų kainose.

Dėl šios priežasties Europos vyriausybės ir kitos pasaulio ekonomikos atidžiai stebi situaciją. Jei naftos kainos išliks aukštos ilgesnį laiką, tai gali sustiprinti infliacinį spaudimą ir sulėtinti ekonomikos atsigavimą.

Būtent todėl G7 šalys siekia greitai įvertinti galimas priemones, kurios galėtų stabilizuoti rinkas ir užkirsti kelią dar didesniam energijos kainų šuoliui. Jei strateginės naftos atsargos būtų išleistos į rinką, tai galėtų tapti vienu svarbiausių bandymų sustabdyti naują energijos kainų krizę.