Karas Irane smogė pasaulio rinkoms: iš akcijų biržų išgaravo apie 6 trilijonai dolerių

Pasaulio finansų rinkos patiria stiprų spaudimą po to, kai eskaluojamas karas Irane sukėlė didelę investuotojų paniką. Skaičiuojama, kad dėl staigaus akcijų kritimo iš pasaulio biržų vertės dingo apie šeši trilijonai dolerių, o rinkos vis dažniau kalba apie galimą stagfliacijos scenarijų.

Investuotojus labiausiai neramina sparčiai kylančios energijos kainos ir tuo pačiu lėtėjanti ekonomika. Tokia kombinacija gali sukelti vieną pavojingiausių ekonominių reiškinių – stagfliaciją, kai ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija išlieka aukšta.

Naftos kainos šoktelėjo rekordiniu tempu

Didžiausią įtampą rinkose sukėlė energijos kainų šuolis. „Brent“ rūšies naftos kaina vien per dieną pakilo net 29 procentais, o tai yra didžiausias vienos dienos šuolis per beveik šešerius metus. Naftos kaina priartėjo prie 120 dolerių už barelį ribos.

Šuolis prasidėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad 100 dolerių už barelį naftos kaina yra „maža kaina už saugumą ir taiką“. Šis komentaras, anot rinkos analitikų, dar labiau sustiprino investuotojų nerimą.

Be to, išpuoliai prieš Irano energetikos infrastruktūrą padidino ilgalaikių tiekimo sutrikimų riziką. Dėl to investuotojai pradėjo masiškai pardavinėti akcijas ir ieškoti saugesnių investicijų.

Azijos rinkos patyrė didžiausią smūgį

Ypač stipriai sureagavo Azijos akcijų biržos. Vienu metu jų vertė smuko apie 5,6 procento, o tai yra didžiausias vienos dienos kritimas nuo balandžio mėnesio. Tuo pačiu metu investuotojai pradėjo ieškoti saugesnių aktyvų, todėl padidėjo JAV dolerio paklausa. Dėl to dolerio kursas sustiprėjo.

Analitikai pažymi, kad energetikos šokas labiausiai paveikė būtent Aziją. Didelė dalis šio regiono šalių naftą ir suskystintas gamtines dujas importuoja per Hormūzo sąsiaurį, kuris šiuo metu yra konflikto epicentras. Bet koks transporto sutrikimas šiame regione gali turėti didelį poveikį pasaulinei energetikos rinkai.

Didėja stagfliacijos rizika

„Gama Asset Management“ analitikas Rajiv de Mello pabrėžia, kad didžiausia grėsmė rinkoms yra stagfliacinio šoko pobūdis. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas lėtėja tuo pačiu metu, kai kyla infliacija. Tokio scenarijaus rizika didėja, nes energijos kainos tiesiogiai veikia transportą, pramonę ir vartotojų kainas.

Dėl šios priežasties investuotojai jau pradėjo keisti lūkesčius dėl palūkanų normų mažinimo Jungtinėse Valstijose.

Keičiasi lūkesčiai dėl palūkanų normų

Dar visai neseniai finansų rinkos tikėjosi, kad JAV Federalinis rezervų bankas galėtų pradėti mažinti palūkanų normas jau liepos mėnesį. Tačiau dėl augančios infliacijos rizikos šios prognozės buvo pakeistos. Dabar rinkos dalyviai mano, kad pirmasis palūkanų mažinimas gali įvykti tik rugsėjį. Ekspertai perspėja, kad jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir naftos kainos išliks aukštos, pasaulio ekonomika gali susidurti su rimtais iššūkiais.

Tokiu atveju didėtų ne tik infliacija, bet ir pasaulinės recesijos arba stagfliacijos tikimybė, o tai būtų vienas sudėtingiausių scenarijų pasaulio ekonomikai.