Tikram jautienos guliašui nereikia nei brangių produktų, nei sudėtingų gudrybių. Svarbiausia čia ne prieskonių gausa, o teisingas santykis: tiek pat svogūnų, kiek mėsos, ir ilgas, lėtas troškinimas. Būtent taip mūsų močiutės išgaudavo tirštą, sodrų padažą be miltų, o mėsa tapdavo minkšta taip, kad beveik byrėdavo nuo šaukšto.
Kodėl šis guliašas išeina toks tirštas ir gardus
Didžioji seno gero guliašo paslaptis slypi svogūnuose. Jų čia dedama daug, bet ne be reikalo — ilgai troškinami jie visiškai sukrenta, ištirpsta ir natūraliai sutirština padažą. Todėl tikram naminiam guliašui nereikia nei miltų, nei krakmolo, nei jokių „greitų“ tirštiklių. Jei viskas daroma teisingai, padažas tampa švelnus, vientisas ir sodraus skonio.
Ne mažiau svarbi ir mėsa. Jautiena turi troškintis lėtai, neskubant, kad suminkštėtų ir sugertų visą svogūnų, sultinio bei prieskonių skonį. Šis patiekalas nemėgsta skubos — kuo daugiau kantrybės, tuo geresnis rezultatas puode.
Ingredientai
Šiam receptui reikės:
- 1 kg jautienos guliašui, mentės arba sprandinės
- 1 kg svogūnų
- 2–3 šaukštų aliejaus arba lydyto sviesto
- 1 šaukšto pomidorų pastos
- 3–4 skiltelių česnako
- 2 lauro lapų
- 6–8 juodųjų pipirų grūdelių
- 1 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
- 1 arbatinio šaukštelio mairūno
- 1–2 šaukštelių saldžios maltos paprikos
- druskos pagal skonį
- apie 700–900 ml sultinio arba vandens
Jei norisi dar sodresnio skonio, galima įdėti žiupsnį kmynų arba truputį aitriosios paprikos, tačiau klasikinis variantas paprastai remiasi paprastais, aiškiais skoniais.
Eiga
Pirmiausia jautieną supjaustykite stambesniais, vienodo dydžio gabalėliais. Svogūnus nulupkite ir smulkiai supjaustykite. Jų turi būti daug, nes būtent jie vėliau pavirs tirštu padažu.
Dideliame storadugniame puode įkaitinkite aliejų ir sudėkite mėsą. Apkepkite ją porcijomis, kad gabalėliai gražiai apskrustų, o ne pradėtų troškintis savo sultyse. Kai visa mėsa apskrus, išimkite ją į atskirą dubenį.
Į tą patį puodą suberkite svogūnus ir kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol jie suminkštės ir pradės rusvėti. Tuomet sudėkite smulkintą česnaką, pomidorų pastą, maltą papriką ir trumpai viską pakepinkite, kad atsiskleistų kvapas. Svarbu neprideginti, nes paprika gali apkarti.
Tuomet grąžinkite mėsą atgal į puodą. Sudėkite lauro lapus, pipirų grūdelius, maltus pipirus, mairūną ir druską. Užpilkite tiek sultinio arba vandens, kad mėsa būtų beveik apsemta, bet ne plaukiotų.
Užvirkite, sumažinkite kaitrą iki visai nedidelės ir troškinkite uždengtą apie 2–2,5 valandos. Kartkartėmis pamaišykite ir, jei reikia, įpilkite dar truputį skysčio. Guliašas neturi būti nei sausas, nei per skystas — padažas turi pamažu tirštėti, o mėsa minkštėti.
Kai mėsa taps labai minkšta, paragaukite ir, jei reikia, dar pakoreguokite druską bei pipirus. Jei padažas atrodo per skystas, paskutines 10–15 minučių galima troškinti be dangčio. Jei viskas padaryta teisingai, svogūnai bus visiškai suirę ir sukurs natūralų, šilkinį tirštumą.
Su kuo patiekti
Močiutės tokį guliašą dažniausiai patiekdavo su bulvių koše, virtomis bulvėmis arba tiesiog su stora rieke šviežios duonos. Būtent duona čia dažnai tampa svarbiausia, nes ja norisi išvalyti lėkštę iki paskutinio padažo lašo.
Tikras jautienos guliašas ir žavi tuo, kad jam nereikia nieko įmantraus. Tik gera mėsa, daug svogūnų, keli paprasti prieskoniai ir laikas. O rezultatas būna toks, kad po pirmo kąsnio iš karto pasidaro aišku, kodėl šį patiekalą mūsų močiutės gamindavo taip dažnai.
