Kai planuojame sodą, dažnai žiūrime tik į augalų grožį: dekoratyvūs lapai, vešlūs žiedai, greitas augimas. Tačiau už gražios išvaizdos neretai slepiasi destruktyvūs įpročiai – agresyvios šaknys, ligos, pavojingos sąveikos su kitais augalais. Tokius augalus sodininkai vadina tikrais sodo „vampyrais“, nes jie tyliai siurbia žemės gyvybę ir kelia grėsmę visai ekosistemai.
Šiandien apžvelgiame penkis augalus, kuriuos sodinti sklype reikėtų tik labai atsargiai – o kai kurių geriau ne sodinti visai.
1. Rūgštusis žagrenis – gražus agresorius
Rūgštusis žagrenis atrodo kaip egzotiška puošmena: spalvingi lapai, įspūdingi žiedynai, rudeniop ryškiai raudoni tonai. Tačiau ši grožybė slepia vieną problemą – rūgštusis žagrenis yra vienas agresyviausių invazinių augalų.
- Jo šakniastiebiai plinta į visas puses.
- Per kelerius metus rūgštusis žagrenis gali užimti visą teritoriją.
- Išnaikinti jį iš sklypo – beveik misija neįmanoma.
Rūgštusis žagrenis tinkamas tik ten, kur reikia sutvirtinti šlaitus ar stabdyti eroziją. Sode, ypač mažame, jis taps nekontroliuojamu svetimkūniu.
2. Kazokinis kadagys – tylus kriaušių žudikas
Kazokinis kadagys atrodo puikiai: nereiklus, visžalis, atsparus. Tačiau jis turi vieną mirtiną trūkumą – perneša kriaušių rūdis.
Liga sklinda cikliškai:
- Pirmiausia pažeidžia kadagį,
- tada persimeta į kriaušę,
- vėl grįžta į kadagį,
- ir taip be galo.
Tai reiškia, kad šis krūmas gali sunaikinti visą jūsų kriaušių derlių ir „užkrėsti“ kaimynus.
Jei sklype norite spygliuočių, rinkitės rūšis, nepernešančias rūdžių.
3. Eglė – milžinė, naikinanti dirvožemį
Eglės dažnai sodinamos dėl gražios formos ir „miško nuotaikos“, tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo:
- po 10–15 metų eglė tampa milžine,
- jos paviršinės šaknys išsiskleidžia per kelis metrus,
- eglė išsiurbia didžiulį kiekį maisto medžiagų,
- šalia esantys augalai pradeda skursti.
Be to, aukštos ir negenėtos eglės audrų metu turi didelę riziką būti išverstoms vėju.
Ką daryti, jei eglių vis tiek norite?
Formuokite gyvatvorę ir reguliariai karpykite viršūnes.
4. Kanadinė rykštenė – invazinė geltonoji armija
Ryškiai geltona, dekoratyvi ir iš pažiūros nekenksminga – taip atrodo rykštenė. Tačiau tai viena agresyviausių invazinių rūšių Europoje.
- Sparčiai plinta šakniastiebiais.
- Išstumia vietinius augalus.
- Per kelerius metus gali užvaldyti visą sodą.
Vienintelis jos pliusas – puikus medingumas, tačiau dekoratyviniuose soduose šiandien rekomenduojama ieškoti kitų alternatyvų.
5. Kai kurie spygliuočiai ir stiprių šaknų turintys medžiai
Nors tekste išskirtos trys pagrindinės „probleminės“ rūšys, sodininkai pabrėžia ir platesnę taisyklę: venkite medžių, kurie turi labai agresyvią paviršinę šaknų sistemą.
Tokie augalai konkuruoja su daržais, gėlėmis ir vaismedžiais, blogina dirvožemio struktūrą ir trukdo drėgmei prasiskverbti.
Ką sodinti vietoje šių augalų?
Jei norite saugaus, stabilaus ir harmoningai augančio sodo, rinkitės:
- pūslėtąjį guveinį – dekoratyvus, neagresyvus, lengvai prižiūrimas;
- alyvas – kvapnios, ilgaamžės, nereiklios;
- obelis, kriaušes, vyšnias, trešnes – suteikia pavėsį ir derlių;
- kitus vietinius, nesparčiai plintančius krūmus ir medžius.
Išvada
Kai kuriuos augalus geriau žavėtis per atstumą. Sumakas, eglė, kazokinis kadagys ar kanadinė rykštenė gali atrodyti patraukliai, bet jų žala gali būti nepalyginti didesnė nei nauda. Planuodami sodą rinkitės rūšis, kurios ne tik puošia, bet ir taikiai gyvena šalia kitų augalų – tik taip sukursite sveiką ir harmoningą aplinką.
