Apie iškastinį kurą dažniausiai kalbama per kainų, energetinės priklausomybės ar klimato politikos prizmę. Tačiau vis dažniau mokslininkai akcentuoja kitą pusę, kuri liečia kiekvieną daug tiesiogiau – sveikatą. Naujausia „Lancet Countdown in Europe“ 2026 metų ataskaita perspėja, kad Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro ne tik didina ekonominį ir geopolitinį pažeidžiamumą, bet ir daro vis didesnę žalą gyventojų sveikatai. Tarp ryškiausių pavojų įvardijamos blogėjanti oro kokybė, karščio poveikis ir klimato kaitos sąlygomis plintančios infekcinės ligos.
Svarbu tai, kad ši žala nebėra teorinė ar „ateities problema“. Ji jau fiksuojama dabar. Europos aplinkos agentūra taip pat pabrėžia, kad nors oro kokybė Europoje ilgainiui gerėja, net 94 proc. miestų gyventojų vis dar kvėpuoja smulkiomis kietosiomis dalelėmis PM2.5, kurių lygis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Būtent šios dalelės laikomos vienu kenksmingiausių oro teršalų žmogaus sveikatai.
Didžiausias smūgis tenka ne vien plaučiams
Kai kalbama apie užterštą orą, daugelis pirmiausia galvoja apie kosulį, astmą ar kvėpavimo problemas. Tačiau realybėje žala daug platesnė. Užterštas oras siejamas ne tik su kvėpavimo sistemos ligomis, bet ir su širdies bei kraujagyslių sutrikimais, didesne insulto ir infarkto rizika, bendru organizmo uždegimu bei trumpesne gyvenimo trukme. Europos aplinkos agentūros vertinimu, oro tarša vis dar išlieka didžiausiu aplinkos rizikos veiksniu sveikatai Europos Sąjungoje.
„Lancet Countdown in Europe“ ataskaita šią problemą susieja tiesiogiai su iškastinio kuro vartojimu. Nafta, dujos ir anglis ne tik kaitina klimatą, bet ir palaiko tokią energetikos bei transporto sistemą, kuri kasdien generuoja sveikatai pavojingą taršą. Kitaip tariant, kalba eina ne tik apie CO2 ir klimatą, bet ir apie orą, kuriuo žmonės kvėpuoja ryte eidami į darbą, vaikai – pakeliui į mokyklą, o vyresni žmonės – savo rajonuose ir miestuose.
Karštis ir infekcijos – jau nebe pietų šalių problema
Ataskaitos autoriai pabrėžia ir dar vieną vis ryškesnę tendenciją: kylant temperatūrai Europoje daugėja sveikatos problemų, kurias anksčiau dalis žmonių laikė tolimesnių regionų rūpesčiu. Karščio bangos tampa dažnesnės ir pavojingesnės, ypač vyresniems žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir miestų gyventojams. Kartu šiltesnis klimatas ir kintančios ekosistemos sudaro palankesnes sąlygas plisti vabzdžių pernešamoms ligoms. Tai reiškia, kad klimato kaita vis labiau daro įtaką ne tik orų antraštėms, bet ir pačioms sveikatos sistemoms.
Trumpai tariant, Europa susiduria ne su viena atskira bėda, o su grandinine reakcija. Iškastinis kuras skatina klimato kaitą. Klimato kaita didina karštį, keičia ligų geografiją, blogina sąlygas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Tuo pačiu iškastinio kuro deginimas toliau tiesiogiai teršia orą. Ir visa tai susijungia į vieną labai aiškią žinią: energetikos klausimas iš tiesų yra ir sveikatos klausimas.
Gera žinia yra viena: situacija dar valdoma
Nors išvados skamba grėsmingai, tyrėjai kartu pabrėžia ir kitą dalyką – sprendimai jau žinomi. Ataskaitoje kaip teigiami ženklai minimos investicijos į atsinaujinančią energetiką, miestų infrastruktūros pertvarkymą, geresnes ankstyvo perspėjimo sistemas dėl ekstremalių oro reiškinių ir sveikatos sistemų prisitaikymą prie naujų rizikų. Kitaip tariant, problema nėra nei nematoma, nei neišsprendžiama. Tačiau ji nebesuderinama su lėtu tempu ir kosmetiniais sprendimais.
Todėl pagrindinė naujojo tyrimo žinutė labai aiški: iškastinis kuras kenkia europiečių sveikatai jau dabar, o ne kažkada vėliau. Ir kuo ilgiau Europa dels mažinti priklausomybę nuo jo, tuo didesnę kainą už tai mokės ne tik ekonomika ar politika, bet ir žmonių organizmai.
