Lietuviai metų pradžioje atsegė pinigines ne pirkiniams, o ateičiai: investicijos šovė aukštyn beveik dvigubai

Kol dalis gyventojų metų pradžioje dar skaičiuoja po švenčių ištuštėjusias sąskaitas, kita dalis elgiasi visiškai priešingai – pinigus nukreipia ne į vartojimą, o į investicijas. Būtent taip 2026-uosius pradėjo lietuviai: sausį jų investicijos šoktelėjo iki įspūdingo lygio ir gerokai aplenkė kaimynines Baltijos šalis. Banko duomenys rodo ne tik stiprų pinigų srautą į fondus, bet ir vis ryškesnį mentaliteto pokytį – gyventojai ima galvoti ne vien apie šiandieną, bet ir apie tai, kas jų laukia po penkerių, dešimties ar dar daugiau metų.

Vien per sausį Lietuvoje į „Swedbank Robur“ investicinius fondus gyventojai investavo 22,2 mln. eurų. Tai – didžiausia mėnesio suma per pastaruosius metus ir daugiau nei du kartus viršijantis 2025 metų mėnesio vidurkį, kuris siekė apie 10,15 mln. eurų. Skaičius pats savaime atrodo iškalbingai, tačiau dar įdomiau tai, kad tokia tendencija fiksuojama jau antrus metus iš eilės. Vadinasi, tai ne atsitiktinis šuolis, o vis aiškiau matomas elgsenos modelis.

Finansų ekspertai šį augimą aiškina gana žemiškai, tačiau jo pasekmės – kur kas gilesnės. Metų pradžioje dalis žmonių gauna papildomų pajamų: metinius priedus, 13-uosius atlyginimus, premijas ar per šventes sukauptas laisvesnes lėšas. Tačiau svarbiausia ne tai, kad pinigų atsiranda daugiau. Svarbiausia – kur jie nukeliauja. Ir vis dažniau jie nukeliauja ne į trumpalaikį malonumą, o į ilgalaikį finansinį rezervą.

Tai signalas, kad Lietuvoje pamažu keičiasi požiūris į pinigus. Dar visai neseniai papildomos metų pradžios pajamos daugeliui pirmiausia siejosi su didesniais pirkiniais, kelionėmis, buities atnaujinimu ar paprasčiausiu išleidimu tam, kam anksčiau vis pritrūkdavo. Dabar vis daugiau gyventojų renkasi kitą kelią – dalį gautų pinigų atidėti ir įdarbinti. Kitaip tariant, formuojasi įprotis, kuris Vakarų Europoje laikomas savaime suprantamu, o Lietuvoje tik pastaraisiais metais įgauna rimtesnį pagreitį.

Prie šio proveržio prisideda ne vien sezoniškumas. Investicijų augimą stiprina ir tai, kad daugėja pačių investuojančių žmonių. Vien per praėjusius metus investuoti pradėjo daugiau nei 43 tūkst. „Swedbank“ klientų Lietuvoje. Tai rodo, kad investavimas pamažu nustoja būti siauro, finansais itin besidominčio sluoksnio užsiėmimas. Jis tampa vis labiau masiniu reiškiniu, pasiekiamu paprastam dirbančiam žmogui, kuris nori bent dalį santaupų apsaugoti nuo nuvertėjimo ar ilguoju laikotarpiu užsiauginti didesnę grąžą.

Dar vienas svarbus ženklas – augo ne tik investuojančių žmonių skaičius, bet ir jų pervedamos sumos. Šių metų sausį vidutinė vieno kliento investuota suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė nei praėjusių metų vidurkis. Tai reiškia, kad gyventojai ne tik „išbando“ investavimą simbolinėmis sumomis, bet vis dažniau jam skiria rimtesnę savo biudžeto dalį.

Lietuvos aktyvumas ypač išsiskiria Baltijos kontekste. Latvijoje sausį į tuos pačius fondus investuota 8,69 mln. eurų – maždaug 35 proc. daugiau nei įprastas 2025-ųjų mėnesio vidurkis. Estijoje fiksuotas 10,44 mln. eurų rezultatas, o augimas siekė 56 proc. Lyginant su Lietuva, skirtumas akivaizdus: mūsų šalies investuotojai ne tik demonstravo spartesnį šuolį, bet ir investavo gerokai didesnes bendras sumas.

Šis skirtumas leidžia kalbėti ne vien apie pavienį aktyvumo padidėjimą, bet ir apie stiprėjančią investavimo kultūrą Lietuvoje. Tai gali būti susiję su keliais sluoksniais vienu metu: augančiu finansiniu raštingumu, lengviau prieinamais investavimo įrankiais, intensyvesne vieša diskusija apie pinigų vertės išsaugojimą ir, žinoma, pačios visuomenės patirtimi. Po pastarųjų metų infliacijos bangų daugelis suprato vieną labai paprastą, bet nemalonią tiesą – pinigai, gulintys be judesio, ilgainiui tyliai traukiasi.

Investuotojų pasirinkimai taip pat daug ką pasako apie nuotaikas. Populiariausiu pasirinkimu išlieka pasaulinį indeksą sekantis fondas „Swedbank Robur Access Edge Global“. Tai gana iškalbingas signalas: dalis gyventojų ieško ne egzotiškų ir triukšmingų finansinių avantiūrų, o plačios diversifikacijos ir santykinai aiškesnės logikos. Kitaip tariant, vietoje bandymo „atspėti stebuklingą akciją“ renkamasi investuoti į platesnį pasaulio ekonomikų ir įmonių lauką.

Tačiau greta to ryškėja ir kita tendencija – investuotojus vis labiau traukia gynybos bei visuomenės atsparumo sektorius. Besikeičianti geopolitinė padėtis neišvengiamai koreguoja ir finansinius pasirinkimus. Sausį fondas „Swedbank Robur Security and Defence“, investuojantis į šios srities įmones, tapo antru populiariausiu tarp banko klientų. Į jį per vieną mėnesį buvo investuota 2,76 mln. eurų.

Tai nėra tik skaičius lentelėje. Tai rodo, kad investuotojai vis akyliau stebi ne tik palūkanas, indeksus ar įmonių rezultatus, bet ir platesnį pasaulio foną. Geopolitika, saugumo klausimai, gynybos pramonės plėtra – visa tai iš teorinių naujienų antraščių persikelia į realius žmonių sprendimus, susijusius su jų pinigais. Kitaip tariant, investuotojas šiandien tampa ne vien taupytoju, bet ir žmogumi, reaguojančiu į pasaulio nervų sistemą.

Investavimas yra susijęs su rizika, o investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. 

Šis pranešimas yra informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojamas kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB, nevertino, ar čia nurodytos finansinės priemonės Jums tinka. „Swedbank“, AB neprisiima jokios atsakomybės už tiesioginius arba netiesioginius nuostolius ar išlaidas, patirtus pasinaudojus šia informacija