Atsiskyrimo svarba: požymiai, kad vis dar esate priklausomas nuo… savo tėvų

Atsiskyrimas nuo tėvų – ypač svarbus procesas, kuris anksčiau ar vėliau turi įvykti kiekvieno žmogaus gyvenime. Tačiau ne visiems jis būna sėkmingas…

Atsiskyrimas

Idealiu atveju atsiskyrimo nuo tėčio ir mamos procesas įvyksta paauglystėje, kai vaikas pradeda jaustis vis labiau savarankiškas, atsakingas už savo pasirinkimus ir sprendimus. Tačiau kai kurie žmonės, patys to nesuvokdami, net ir suaugę išlieka priklausomi nuo abiejų arba vieno iš tėvų (dažniausiai nuo mamos).

Laiku neatsiskyręs nuo tėvų, žmogus taip ir nesuauga psichologine prasme bei patiria sunkumų suaugusiųjų pasaulyje: santykiuose su vaikais, su partneriu, darbe, su draugais ir tėvais.

Požymiai, kad vis dar nelaikote savęs visaverčiu žmogumi ir esate „susiliejęs“ su tėvais (arba vienu iš tėvų – dažniausiai mama)

• Jūsų mama nuolat skundžiasi, kad neskiriate jai laiko, nors bendraujate kasdien.
• Jūs dažnai meluojate savo mamai, nes bijote ją įžeisti ar įskaudinti.
• Jaučiatės kaltas, jei mama yra blogos nuotaikos, nusiminusi ar susierzinusi. Jūsų nuotaika tiesiogiai atspindi jos nuotaiką.
• Esate finansiškai priklausomas nuo savo tėvų (ar vieno iš tėvų).
• Jūsų mama vaidina svarbų vaidmenį priimant daugumą jūsų gyvenimo sprendimų.
• Dažnai leidžiate mamai viską daryti už jus, nesvarbu, ar tai būtų namų ruoša, ar kitos pareigos.
• Kartais jaučiatės taip, tarsi konkuruotumėte su mama.
• Mama visada yra jūsų pusėje ir palankiai vertina jus kitų žmonių akivaizdoje, net kai jūs klystate.

• Mama nuolat išsipasakoja, kaip klostosi jos asmeninis gyvenimas – iki didžiausių smulkmenų.
• Mama nesupranta, kas yra asmeninės ribos: ji gali tikrinti jūsų rankinę, skaityti jūsų žinutes ar paimti jūsų telefoną, kad atsilieptų į skambutį.
• Jūs dažnai jaučiate pyktį, apmaudą, nusivylimą mamos atžvilgiu.
• Periodiškai bandote įrodyti tėvams, kad esate kažko vertas.
• Norite atkeršyti už visas skriaudas, kurias tėvai jums padarė vaikystėje.
• Sunkiai pakenčiate tėčio ir mamos trūkumus – bandote juos pakeisti.
• Vis iš naujo atsiduriate nuo kito asmens priklausomuose romantiniuose santykiuose.
• Negalite aiškiai pasakyti mamai, ką jaučiate dėl santykių su ja.
• Jaučiatės kaltas, jei nepavyksta būti tokiu žmogumi, kokiu tėvai norėjo, kad būtumėte.
• Norėtumėte savo vaikui būti tokia pat mama, kokia buvo ji, arba visiška jos priešingybė.
• Jūsų partneris tam tikrais aspektais primena jūsų mamą ir jūs „vaidinate“ panašius kivirčų scenarijus, kurie galėtų nutikti ir su ja.
• Darbe iš savo vadovo tikitės to paties, ko vaikai tikisi iš tėvų: pagyrimo, bausmės, apsaugos. Atrodo, tarsi jūs būtumėte vaiko vaidmenyje, o viršininkas užimtų tėvų poziciją.

Jei nė vienas iš šių punktų jums neatrodo artimas bei pažįstamas – atsiskyrimas pavyko. Sveikiname!