NASA tiria didelę Žemės magnetinio lauko anomaliją, kuri vis didėja. Ji driekiasi tarp Pietų Amerikos ir pietvakarių Afrikos ir vis stiprėja. Pietų Atlanto anomalija kelia nemažai problemų, nors silpnesnis magnetinis laukas mūsų planetos paviršiui nedaro didelės įtakos, kosmose yra kitaip.
Pietų Atlanto anomalija (angl. South Atlantic Anomaly, SAA) – tai keistas darinys Žemės magnetiniame lauke, besitęsiantis tūkstančius kilometrų ir jau daugelį metų intriguojantis mokslininkus. Šią problemą nagrinėja ir NASA specialistai, kurie stebi vykstančius pokyčius. Pasirodo, jų dydis nuolat didėja.
Pietų Atlanto anomaliją tiria NASA
Pradėkime nuo to, kad Pietų Atlanto anomalija driekiasi tarp Pietų Amerikos ir pietvakarių Afrikos. Kokia jos priežastis? Mokslininkai mano, kad pagrindinė priežastis – Žemės išoriniame branduolyje, esančiame tūkstančius kilometrų po planetos paviršiumi, sūkuriuojantis išsilydžiusios geležies vandenynas.
Būtent dėl šio vandenyno judėjimo Žemėje susidaro magnetinis laukas, tačiau SAA anomalija rodo, kad šis laukas nėra vienalytis ir šiuo metu silpnėja. Jo formavimasis yra sutrikęs. Mokslininkų teigimu, taip yra dėl to, kad yra didžiulis tankių uolienų rezervuaras, esantis maždaug 2 900 km po Afrikos žemynu.
Pastebėtą anomaliją taip pat galima aiškinti kaip silpnėjančio dipolinio lauko dominavimo šiame regione pasekmę. Tiksliau tariant, vietinis atvirkštinio poliarizmo laukas stipriai auga SAA srityje, todėl lauko stipris yra labai silpnas, silpnesnis nei kaimyniniuose regionuose, – paaiškinta 2020 m. Weijia Kuang, NASA Goddardo geofiziko.
Žemės magnetinio lauko anomalija kelia grėsmę palydovams
SAA nekelia didelės grėsmės planetos paviršiuje gyvenantiems žmonėms, nors galimas anomalijos poveikis nuolat tiriamas. Didesnis pavojus kyla ten, kur Žemės magnetinis laukas neutralizuoja Saulės aktyvumą, pavyzdžiui, vainikinės masės išmetimų pavidalu, t. y. kosmose, tiksliau – Žemės orbitoje.
NASA aiškina, kad susilpnėjęs magnetinis laukas virš Pietų Atlanto kelia grėsmę palydovams arba Tarptautinei kosminei stočiai, kurie skraido virš šios teritorijos. Kodėl taip atsitiko?
Sumažėjęs anomalijos magnetinio lauko stiprumas reiškia, kad palydovuose esančios technologinės sistemos gali trumpai susijungti arba sugesti, o taip gali atsitikti, kai į jas patenka didelės energijos Saulės dalelės. Tai gana didelė problema, nes magnetinių audrų metu operatoriai turi periodiškai išjungti tam tikras sistemas, kai atitinkama įranga yra virš SAA.
NASA mano, kad išsamesnis SAA tyrimas leis geriau koordinuoti palydovų ar laivų veiklą orbitoje ir tiksliau suprasti šį neįprastą reiškinį. Šiandien jau žinome, kad tai ne pastarojo meto anomalija, o ciklinis magnetinis procesas, prasidėjęs Žemėje maždaug prieš 11 mln. metų.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą