Vengrija neįgyvendino ES reformų reikalavimų. Tai šaliai brangiai kainuoja. Dėl teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrija prarado teisę gauti ES paramą, kurios bendra suma siekia apie milijardą eurų. Kad pinigai būtų skirti, šalis turėjo iki 2024 m. pabaigos įgyvendinti reformų reikalavimus, tai patvirtino Europos Komisijos atstovė.
Tai 1,04 mlrd. eurų, kurie buvo skirti Vengrijai iš programų, skirtų struktūriniu požiūriu silpnoms vietovėms remti. Lėšos buvo įšaldytos 2022 m. pabaigoje, nes Europos Komisija, atlikusi analizes, priėjo prie išvados, kad Vengrija nesilaiko įvairių ES standartų ir pagrindinių vertybių.
Kad lėšos būtų atlaisvintos, Vengrija turėjo iki metų pabaigos įgyvendinti pakankamas reformas. Tarp jų – įstatymų, kuriais siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir kovoti su korupcija, pakeitimus. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Milijardo eurų paskola iš Kinijos – planas B
Siekdamas užpildyti finansavimo spragas, Vengrijos dešiniųjų populistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai kreipėsi į Kiniją. Balandžio mėnesį Vengrija paprašė suteikti milijardinę paskolą, kurią šalis paėmė iš Kinijos valstybinių bankų. Tai buvo padaryta diskretiškai ir apie tai tapo žinoma tik liepos mėnesį, kai Vengrijos valstybės skolos centras (AKK) paskelbė keletą pagrindinių skaičių. Remiantis jais, paskolos terminas – treji metai. Palūkanų suma ir grąžinimo intervalai nežinomi.
Kinija labai aktyviai veikia Vengrijoje. Elektroninių automobilių gamintoja BYD stato didelę gamyklą Segede, pietų Vengrijoje, o baterijų elementų gamintoja „CATL“ stato milžinišką gamyklą Debrecene, rytų Vengrijoje. Kinijos bendrovės tiesia naują geležinkelio liniją iš Budapešto į Serbijos sostinę Belgradą. Vengrija paėmė beveik 900 mln. eurų paskolą iš Kinijos „Exim Bank“ Vengrijos ruožo statybai.
Nepaisant Kinijos finansinės pagalbos, V. Orbanas vis dar bando atlaisvinti įšaldytas ES lėšas. ES Komisijos duomenimis, šiuo metu Vengrijai iš viso užblokuota apie 19 mlrd. eurų ES lėšų, įskaitant tolesnes subsidijas ir pagalbą dėl koronaviruso. Gruodžio pradžioje V. Orbanas pagrasino vetuoti kitą ES septynerių metų biudžetą, jei Briuselis neatlaisvins šiuo metu Vengrijai užblokuotų ES lėšų. Tikimasi, kad derybos dėl kito ilgalaikio 2028-2035 m. ES biudžeto prasidės 2025 m. viduryje.
Briuselis tarp spaudimo ir kompromiso
Tai ne pirmas kartas, kai V. Orbanas grasina blokuoti svarbius ES sprendimus. Pavyzdžiui, gruodžio viduryje vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime jis atsisakė pritarti sankcijų Rusijai pratęsimui, kurių galiojimas baigiasi sausio pabaigoje. Diplomatai įtaria, kad jis taip pat nori iš ES partnerių išsireikalauti nuolaidų kitose srityse, pavyzdžiui, dėl įšaldytų ES lėšų grąžinimo.
2023 m. gruodį Komisija atlaisvino apie dešimt milijardų eurų įšaldyto ES finansavimo Vengrijai, nepaisant nuolatinės kritikos dėl teisinės valstybės principų pažeidimų šioje šalyje. Europos Parlamento nariai, įskaitant Vokietijos valdančiųjų partijų SPD, Žaliųjų ir FDP atstovus, tuo metu tai kritikavo ir kaltino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, kad ji leidosi šantažuojama Vengrijos. V. Orbanas anksčiau buvo paskelbęs, kad blokuos stojimo į ES derybų su Ukraina pradžią ir milijardų vertės ES pagalbos paketą Rusijos užpultai šaliai.
Šaltinis: t-online.de
Parašyti komentarą