Kasdieninės problemos, varginanti rutina, buitiniai nesusipratimai… Nepasitenkinimas tik auga, o artumas – mažėja. Kaip vėl gebėti džiaugtis vienas kito draugija ir susigrąžinti abipusį artumą?
Artumas poroje – patarimai, kurie padės jį susigrąžinti
Atkurkite patikimą dialogą
Ar mums pakanka bendravimo, kuris virto informacijos mainais apie vaikus ir namų ūkį? Juk norime būti svarbus savo partneriui, matyti jo susidomėjimą. Jei norime užmegzti abipusį pasitikėjimą, galime pradėti nuo savo norų ir lūkesčių pasidalinimo su partneriu. Svarbiausia, tai išreikšti taikiai ir pagarbiai, vengiant priekaištų ir susierzinimo.
Jei pradedame pokalbį taikiu tonu, yra daug daugiau galimybių, kad jis bus sėkmingas. Be to, svarbu suvokti, kokius santykius siekiame sukurti. Užuot tik piktinantis tuo, ko mylimas žmogus nedaro, nemoka ar nesistengia daryti, daug naudingiau yra pasidomėti, ką pats galiu padaryti, kad jis jaustųsi mylimas. Galbūt tai paskatins jį elgtis lygiai taip pat – pasidomėti jūsų poreikiais ir reikmėmis.
Skirkite laiko vienas kitam
Atsiradus vaikams, susituokusi pora virsta tėvais… ir dažnai tame paskęsta. Vyras ir žmona turi skirti laiko pabūti vieni. Tai naudinga tiek porai, tiek vaikams, kuriems reikia žinoti, kad tėvų gyvenimo tikslas nėra vien tik jų priežiūra ir poreikių tenkinimas.
Bendras laiko praleidimas tik dviese, suteikia partneriams galimybę pabėgti nuo rūpesčių ir vėl pamatyti vienas kitą kaip nepriklausomus, patrauklius žmones. Psichoanalitikė Fabienne Kremer sako: „ Jei kiekvieną vakarą praleidžiame vieną valandą kartu be televizoriaus, be mobiliojo telefono ir be šalia bėgiojančių vaikų, mes parodome vienas kitam, kad santykiai mums vis dar yra svarbūs“. Net ir ruošdami vakarienę galite kartu išgerti taurę vyno arba abu parke pasivaikščioti su šunimi.
Jei santykiai tapo per daug kasdieniški ir buitiniai, to priežastis gali būti ta, kad abu sutuoktiniai arba vienas iš jų vengia susitikti akis į akį su savo partneriu. Ko tiksliai yra bijoma: nuobodžiauti? Suprasti, kad abu partneriai neatitinka vienas kito lūkesčių? Klausimų ir atsakymų gali būti daugybė, svarbiausia nuoširdžiai juos užduoti sau, partneriui, o vėliau – nieko neslepiant į juos atsakyti.
Pirmenybę teikite santykiams
Pora – tai dviejų asmenybių sąjunga. Joje kiekvienas tikisi rasti svarbiausias vertybes: bendravimą, artumą, pasitikėjimą, saugumo jausmą ir kt. Kai pradedame abejoti savo verte ir savo vieta pasaulyje, jaučiamės daug užtikrinčiau identifikuodami save kaip poros dalį. „Kurdami mielus poros ritualus, kurie rodo, kad esame patenkinti santykiais, suteikiame partneriui pasitikėjimo, primename jam mūsų ryšio svarbą ir prisiimtus įsipareigojimus“, – sako Fabienne Kremer.
Be abejo, bendrą intymią erdvę būtina apsaugoti, todėl turime nustatyti ribas tarp savo poros ir išorinio pasaulio. Tokių ribų patvirtinimas – tai pagarba, su kuria visada kalbame apie partnerį su kitais, kad ir kas nutiktų santykiuose. Fabienne Kremer taip pat ragina „vengti dviprasmiško elgesio, tai yra, nesimatyti su buvusiaisiais ar buvusiosiomis nedalyvaujant dabartiniui partneriui, bei nepalaikyti glaudžios draugystės su priešingos lyties atstovais“.
Manote, kad tai per daug senamadiška? Žinoma, kiekviena pora nustato savo elgesio taisykles ir tik nuo jūsų priklauso, kokios jos bus. Vis tik, pagrindinis dalykas yra tausoti partnerio jautrumą ir nesukelti jo pavydo. Juk prisiimdami įsipareigojimus neišvengiamai turime kažko atsisakyti. Bet tai yra kaina, kurią mokame, kad mūsų sąjunga su mylimu žmogumi būtų maloni, gili, nuoširdi ir suteikianti visapusišką pasitenkinimo jausmą.
Palaikykite vienas kitą
Labai svarbu gebėti ne tik nuoširdžiai išklausyti ir suprasti savo partnerį, tačiau ir nuolatos atsižvelgti į jo jausmus bei suteikti visokeriopą pagalbą ir palaikymą. Žinoma, tai nėra lengva. Taip pat nelengva pripažinti iš pažiūros paprastą faktą, kad šis artimiausias žmogus yra kitoks, jo jausmai, mintys, ketinimai, poreikiai skiriasi nuo mūsų. Nepaisant to, būtina „priimti partnerio išskirtinumą, nesitikint jo pakeisti.“, – pažymi psichoanalitikas Jeanas-Michelis Hirtas.
Tai reiškia, kad mes galime priimti savo ir kito silpnybes. Tam ir skirta branda. Be to, turėtumėte susitaikyti su savo partnerio praeitimi. Pavyzdžiui, suvokti jo turimą atsakomybę už vaikus iš buvusios santuokos ar kt. Tai nereiškia, kad jūs turite paaukoti savo įsitikinimus ar jausmus dėl savo partnerio gerovės, tai reiškia tai, kad jūs gebate abipusiškai palaikyti vienas kitą, kad ir kokia sunki ar nemaloni situacija bebūtų. O jų, kaip žinia, gyvenime pasitaiko įvairių.
Parašyti komentarą