Nyderlandų banko ING Groep analitikai atliko vartotojų tyrimą šešiose Europos šalyse. Klausimų buvo užduota tiek „branduolio“ (Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos), tiek pietų (Ispanijos), tiek „naujosios“ ES – Rumunijos ir Lenkijos – respondentams. Apklausa leido padaryti keletą labai svarbių išvadų. Pirmoji – daugumoje Europos šalių karas Ukrainoje įvardijamas kaip pagrindinė geopolitinė grėsmė, kelianti didžiausią susirūpinimą žmonėms.
Tačiau Rusijos agresijos keliamos grėsmės mastas suvokiamas skirtingai. Jis priklauso nuo geografinio artumo. Didžiausias susirūpinimas dėl karo yra Lenkijoje (63 proc. nurodymų) ir Rumunijoje (47 proc.), o Belgijoje (35 proc.), Vokietijoje ir Nyderlanduose (34 proc.) – gerokai mažesnis. Kita vertus, ispanai labiau nerimauja dėl klimato kaitos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose nei dėl karo Ukrainoje (23 proc.).
Tačiau karas visai šalia Europos Sąjungos sienos paskatino vartotojus sutikti, kad vyriausybės turėtų skirti daugiau pinigų gynybai. Visoje visų šalių respondentų imtyje apie 45 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad reikia didinti išlaidas gynybai, o apie 15 proc. manė, kad išlaidas galima mažinti.
Tačiau parama išlaidų gynybai didinimui priklauso ir nuo to, ar ginkluotas konfliktas yra geografiškai arti. Lenkijoje beveik 60 proc. apklausos dalyvių pasisakė už išlaidų didinimą, o Ispanijoje – tik 30 proc.
Kas europiečiams svarbiausia?
Supratome, kad naudojimasis „taikos dividendais“ dramatiškai baigsis 2022 m., tačiau kartu negalvojame atsisakyti gerovės valstybės modelio. Priešingai, šiuo atžvilgiu turime didesnių siekių. Juo labiau kad pandemija privertė mus suvokti, jog šis modelis išsikvėpė kaip senas pliušinis žaislas.
Pačioje prioritetų sąrašo viršūnėje atsidūrė sveikatos priežiūra. Beveik 70 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad vyriausybės turėtų jai skirti daugiau lėšų, ir tik apie 5 proc. respondentų matė galimybių mažinti išlaidas šioje srityje. Antroje prioritetų sąrašo vietoje atsidūrė švietimas ir moksliniai tyrimai. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų tikisi, kad išlaidos šiai sričiai bus didinamos, o galimybę jas mažinti mato maždaug dešimt kartų mažiau.
Trečioje vietoje tarp prioritetų atsidūrė socialinė apsauga. Pusė apklaustųjų nori didinti išlaidas šiai sričiai, o mažinti išlaidas – tik keliolika procentų. – jas mažinti. Toliau rikiuojasi investicijos į infrastruktūrą ir gamtos išteklių, aplinkos ir klimato apsaugą (beveik 50 proc. pasisakė už jų didinimą, o keliolika procentų – už mažinimą).
Europa turėtų būti savarankiška
Antra pagal svarbą apklausos išvada – europiečiai mano, kad mūsų žemynas turėtų būti savarankiškas gamindamas tai, kas būtina jo piliečių gyvenimui ir saugumui. Tai visų pirma yra energija, kurios trūkumas ir didelės kainos parodė 2022 m. skaudžią priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Daugiau nei 70 proc. apklaustųjų pritarė nuomonei, kad Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti energijos gamybai pačioje ES, kai tik keli procentai buvo priešingos nuomonės.
Europos vartotojai pasisako ne tik už energijos gamybos perkėlimą ar perkėlimą į kitas šalis. Apklausos parodė, kad daug daugiau pritarimo nei nepritarimo yra ir kai kalbama apie farmacijos, ginkluotės gamybą, taip pat svarbiausius skaitmeninimo ir ekologinės transformacijos sektorius.
Tie, kurie pasisakė už tai, kad pirmenybė būtų teikiama vietinei gamybai, kaip motyvą pirmiausia nurodė priklausomybės nuo kitų regionų mažinimą. Energijos ir ginkluotės gamybos atveju nepriklausomybės poreikį nurodė beveik pusė respondentų. Kita svarbi priežastis, dėl kurios gamyba perkeliama į Europą , yra siekis užtikrinti vidaus pramonės plėtrą.
Po energetikos, savarankiškumas farmacijos produktų gamyboje užėmė kitą vietą, kuriai pritarė daugiau nei pusė respondentų, po to sekė vėjo turbinos ir saulės baterijos, karinė ir gynybinė įranga bei kompiuterinė ir programinė įranga. Žodžiu – neabejotina, kad investicijos į šias pramonės šakas sulauks didelio visuomenės palaikymo.
Iš kur vyriausybės gaus tam pinigų?
Apklausos duomenimis, Europos savarankiškumas elektromobilių gamybos srityje atrodo diskutuotinas. Už tai pasisakė šiek tiek daugiau nei 40 proc. respondentų, o prieš – šiek tiek daugiau nei 30 proc.
Daugiau nei pusė apklausos respondentų teigė, kad priimdami sprendimus dėl pirkimo paprastai pirmenybę teikia ES produktams, ir tik 13 proc. yra abejingi produkto kilmės regionui. Tačiau ING analitikai mano, kad toks pareiškimas nelemia pirkimo sprendimų, todėl abejotina, ar vartotojai būtų linkę žodžius paremti veiksmais ir mokėti didesnes kainas, kurios būtų susijusios su gamybos perkėlimu ar perkėlimu į kitas šalis. Juo labiau kad būtent kainų spaudimas atliko didelį vaidmenį perkeliant gamybą į kitas šalis.
Kadangi įsitikinimas, kad vyriausybės turėtų skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai, švietimui, socialinei apsaugai, infrastruktūrai, aplinkos ir klimato apsaugai bei ginkluotei, yra toks stiprus, ING analitikai respondentų klausė, iš kur vyriausybės turėtų tam gauti pinigų. Paaiškėjo, kad beveik pusė, 44 proc. apklaustųjų nežinojo. Likusieji pasidalijo savo nuomone – iš didesnės skolos arba didesnių mokesčių. Trečioji apklausos išvada – įsitikinimas, kad reikia didesnių mokesčių, pamažu skinasi kelią į europiečių sąmonę.
Šaltinis: Interia.pl
