2025 m. būsime dviejų Saulės užtemimų liudininkai: Kovo 29 d. ir rugsėjo 21 d. Nors abu reiškiniai bus itin įspūdingi, iš Lietuvos bus galima stebėti tik dalinį užtemimą kovo mėnesį. Todėl verta pasiruošti tinkamą įrangą ir tikėtis gero oro.
Kas yra Saulės užtemimas?
Saulės užtemimo metu Mėnulis uždengia Saulės diską, todėl Žemės paviršių laikinai pasiekia mažiau šviesos. Šio reiškinio mechanizmą lemia tiksli trijų dangaus kūnų: Žemės, Mėnulio ir Saulės – padėtis.
Nors Saulė maždaug 400 kartų didesnė už Mėnulį, abu objektai danguje atrodo panašaus dydžio. Taip yra todėl, kad Mėnulis taip pat yra 400 kartų arčiau Žemės nei Saulė. Šis geometrinis sutapimas reiškia, kad Mėnulis gali visiškai uždengti Saulės diską, sukeldamas visišką užtemimą, arba uždengti jį iš dalies, sukeldamas dalinį arba žiedinį užtemimą.
Mėnulio orbita aplink Žemę yra pasvirusi maždaug 5 laipsnių kampu Žemės orbitos aplink Saulę atžvilgiu. Dėl to Mėnulis paprastai „praeina“ virš arba žemiau Saulės disko. Užtemimas įvyksta tik tada, kai abi orbitos susikerta savo taškuose. Mėnulis, atsidūręs tarp Žemės ir Saulės, meta šešėlį ant pasirinktų Žemės plotų, todėl laikinai išnyksta arba sumažėja saulės šviesos srautas.
Visiškas, dalinis, žiedinis, hibridinis. Saulės užtemimų tipai
Saulės užtemimai vyksta ciklais, vadinamais saros, kurie trunka apie 18 metų ir 11 dienų. Per metus gali būti nuo dviejų iki penkių užtemimų, tačiau jie įvyksta tik per Mėnulio jaunaties fazę, Užtemimo metu Mėnulis meta ant Žemės dviejų tipų šešėlius. Umbra yra visiškas šešėlis – tuomet Mėnulis visiškai uždengia Saulę. Penumbra – tai dalinis šešėlis, t. y. kai užstoja tik dalį Saulės šviesos.
Tačiau visiški užtemimai bet kurioje konkrečioje vietoje yra labai reti – jie įvyksta vidutiniškai kartą per kelis šimtus metų. Saulės užtemimai skirstomi į keturis pagrindinius tipus.
Visiškas Saulės užtemimas
Visiškas užtemimas įvyksta, kai Mėnulis yra idealioje padėtyje ir visiškai uždengia Saulės diską. Šis įspūdingas reiškinys įmanomas tik dėl unikalaus sutapimo: Mėnulio diskas, nors ir daug mažesnis už Saulės diską, Žemės požiūriu yra panašaus kampinio dydžio.
Visiško užtemimo metu visiško užtemimo juostoje esančios teritorijos pasineria į sutemas primenančią tamsą, kuri trunka nuo kelių dešimčių sekundžių iki kelių minučių. Tuo metu galima stebėti Saulės vainiką – švelnų, šviesų plazmos apvalkalą aplink Saulę. Dėl intensyvaus Saulės spindesio vainikas paprastai yra nematomas, todėl visiški užtemimai suteikia unikalią galimybę jį stebėti. Visiškas Saulės užtemimas įvyks:
- 2026 m. rugpjūčio 12 d;
- 2027 m. rugpjūčio 2 d;
- 2028 m. sausio 26 d;
- 2030 m. birželio 1 d.
Lietuvoje visišką Saulės užtemimą galėsime stebėti tik 2135 m. spalio 7 d.
Dalinis Saulės užtemimas
Dalinis Saulės užtemimas yra toks, kai Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko. Tai dažniausiai stebimas užtemimo tipas, nes jis apima didesnį plotą nei visiško užtemimo juosta. Dalinio užtemimo metu nėra visiškos tamsos, tačiau Saulės šviesos intensyvumas gerokai sumažėja.
Žiedinis Saulės užtemimas
Žiedinis užtemimas įvyksta, kai Mėnulis yra tokiame savo orbitos taške, kad jo diskas atrodo per mažas, kad visiškai uždengtų Saulę. Tuomet susidaro būdingas „ugnies žiedas“ – ryškus šviesos ratas aplink Mėnulį. Taip atsitinka dėl elipsinės Mėnulio orbitos formos. Atstumas tarp Mėnulio ir Žemės laikui bėgant kinta, o žiedinio užtemimo metu Mėnulis yra apogėjuje – tolimiausiame savo orbitos taške.
Lietuvoje įvyks žiediniai užtemimai:
- 2075 m. liepos 13 d;
- 2093 m. liepos 23 d.
Mišrusis / Hibridinis Saulės užtemimas
Hibridiniai užtemimai yra labai reti ir jungia visiško ir žiedinio užtemimų bruožus. Vieno užtemimo metu įvyksta perėjimas tarp abiejų formų, kurį įgalina Žemės kreivumas. Skirtingos mūsų planetos dalys yra skirtingu atstumu nuo Mėnulio, todėl vienur užtemimas matomas kaip visiškas, o kitur – kaip žiedinis. Mišrūs užtemimai yra unikalūs stebėjimo sudėtingumo požiūriu, nes jie matomi tik siaurame ruože ir trumpą laiką.
Kada ir kur 2025 m. bus Saulės užtemimai?
2025 m. sulauksime dviejų Saulės užtemimų. Pirmasis įvyks kovo 29 d. Tai bus dalinis Saulės užtemimas, kurį matys Rytų Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos regionų gyventojai. Geriausios stebėjimo sąlygos bus arčiau Juodosios jūros baseino esančiose šalyse, t. y. Turkijoje, Gruzijoje ir Rumunijoje.
Dalinis užtemimas truks kelias valandas, tačiau didžiausia jo fazė – momentas, kai Mėnulis uždengs didžiąją Saulės dalį – įvyks po pietų (vietos laiku stebėjimo regionuose).
Antrasis užtemimas įvyks rugsėjo 21 d. ir tai bus žiedinis Saulės užtemimas. Mėnulio diskas, esantis apogėjuje (tolimiausiame savo orbitos taške), uždengs Saulės disko centrą, palikdamas ryškų šviesos žiedą, vadinamą „ugnies žiedu“. Šį kartą reiškinys bus matomas šiauriniame pusrutulyje, apimdamas dalį Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, taip pat Australiją. Stebėtojai Islandijoje, šiaurinėje Skandinavijos dalyje ir dalyje Kanados galės stebėti visą žiedinio užtemimo fazę.
Kitose vietovėse reiškinys bus matomas kaip dalinis užtemimas. Tai apima didžiąją dalį Europos, Azijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Žiedinis užtemimas truks daug trumpiau nei dalinis. Didžiausia „ugnies žiedo“ fazė bus matoma tik kelias minutes. Geriausia jį stebėti Naujojoje Zelandijoje, kur dalinis užtemimas prasidės 5:41 val. vietos laiku, o Australijoje – 6:13 val.
Kada matysime Saulės užtemimą Lietuvoje?
Kovo 29 d. užtemimą bus galima stebėti ir iš Lietuvos, tačiau tik dalinį. Visoje šalyje bus matoma tik ta Saulės disko dalis, kurią uždengs Mėnulis, o didžiausia reiškinio fazė svyruos nuo 20 % vakaruose iki 35 % rytuose.
Tačiau norintiems stebėti šį astronominį reginį reikės specialių apsauginių akinių arba teleskopo su atitinkamais filtrais. Reikėtų vengti žiūrėti tiesiai į Saulę be apsaugos priemonių, nes tai gali negrįžtamai pakenkti regėjimui.
2025 m. rugsėjo 21 d. žiedinis užtemimas nebus matomas Lietuvoje. Jei norite pasigrožėti šiuo unikaliu astronominiu reiškiniu, galite vykti atostogauti į Australiją, Naująją Zelandiją arba Prancūzijos Polineziją.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą