Praėjusiais metais vidutinė temperatūra buvo 1,6 laipsnio aukštesnė nei prieš industrializaciją. Apie tai pranešė ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“. Vandenynai taip pat gerokai šiltesni – iki pat gelmių.
Remiantis ataskaita, 2024 m. buvo pirmieji metai nuo matavimų pradžios, kurie visame pasaulyje buvo vidutiniškai daugiau kaip 1,5 laipsnio šiltesni už ikipramoninio laikotarpio vidurkį. Tai taip pat buvo šilčiausi kada nors išmatuoti metai, pranešė ES programos „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba, įsikūrusi Readinge, Jungtinėje Karalystėje. Pastaraisiais mėnesiais ji jau buvo pateikusi panašius preliminarius įverčius.
Naujausiais duomenimis, šie metai buvo net 1,6 laipsnio šiltesni už apskaičiuotą 1850-1900 m. vidutinę temperatūrą. Kartu kiekvieni iš dešimties pastarųjų metų (2015-2024 m.) pateko tarp dešimties šilčiausių metų nuo įrašų pradžios.
„Visi tarptautiniu mastu surinkti pasaulinės temperatūros duomenys rodo, kad 2024 m. buvo šilčiausi metai nuo 1850 m., kai buvo pradėti registruoti duomenys“, – pabrėžė ‚Copernicus‘ klimato kaitos tarnybos direktorius Carlo Buontempo. Didžiulis duomenų rinkinys gautas iš palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologijos stočių visame pasaulyje. „Ši ataskaita yra įspėjamasis signalas, nes turime daryti viską, ką galime, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – sako Niklas Höhne, vienas iš NewClimate instituto įkūrėjų.
Remiantis „Copernicus“ duomenimis, 2024 m. vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 15,10 laipsnio, t. y. 0,12 laipsnio aukštesnė nei 2023 m. – šilčiausiais užfiksuotais metais. Naujas karščiausios dienos rekordas buvo užfiksuotas 2024 m. liepos 22 d., kai pasaulinė temperatūra siekė 17,16 laipsnių. 2024 m. taip pat buvo šilčiausi metai Europoje.
2015 m. Paryžiaus klimato susitarime buvo sutarta, jei įmanoma, apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tačiau jau dabar šiltesni buvo ne tik 2024 m., bet ir 2023 ir 2024 m. dvejų metų vidurkis – 1,54 laipsnio, teigia „Copernicus“. „Tai nereiškia, kad viršijome Paryžiaus susitarime nustatytą ribą“. Susitarime kalbama apie temperatūros nuokrypius, kurių vidurkis nustatomas per bent 20 metų laikotarpį.
„Manau, kad 1,5 laipsnio tikslas nebėra priimtinas, – sakė Andreasas Finkas iš Karlsrūhės technologijos instituto (KIT). Jo žiniomis, artimiausiais dešimtmečiais CO2 šalinimo iš atmosferos technologijos taip pat nepajėgs iš atmosferos išgauti reikiamo CO2 kiekio. Todėl būtina labai greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Suintensyvėjusios klimato kaitos sąnaudos yra gerokai didesnės nei atsisakymas naudoti anglį, naftą ir dujas.
Ekstremalūs reiškiniai visame pasaulyje
1,5 laipsnio – tai politinis tikslas, kurį viršijus įvyksta dalykai, „kurie mums nebeatrodo priimtini“, – sakė Höhne. 2024 m. parodė, koks pavojingas jau dabar yra šis temperatūros lygis. „Visame pasaulyje būta ekstremalių įvykių: 50 laipsnių viršijanti temperatūra, ekstremalūs krituliai, kai per vieną dieną iškrito tiek lietaus, kiek paprastai iškrenta per metus, ir didžiuliai gaisrai, kurių nepavyko užgesinti“, – pabrėžė klimato tyrinėtojas. „Kol ir toliau išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, temperatūra ir toliau kils, o kartu su ja didės ir tokių ekstremalių įvykių tikimybė.“
Ne tik sausumos plotai, bet ir vandenynai vidutiniškai per metus buvo šiltesni nei bet kada nuo matavimų pradžios. Tai pasakytina ir apie paviršiaus temperatūrą, ir apie iki 2 000 m gylio sukauptą šilumą, praneša Kinijos mokslų akademijos mokslininkų grupė, vadovaujama Lijing Cheng. Vandenynų šilimas iki 2000 metrų gylio netgi spartėja.
Vandenynai yra labai svarbūs Žemės klimatui, nes jie sugeria apie 90 proc. šilumos, kuri susidaro dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Jie taip pat daro įtaką orams, nes į atmosferą išskiria šilumą ir drėgmę.
Pasak Koperniko, dėl rekordinės temperatūros atmosferoje susidarė didžiausias kada nors išmatuotas vandens garų kiekis. 2024 m. jis buvo maždaug penkiais procentais didesnis nei vidutiniškai 1991-2020 m. Aukštos jūros temperatūros ir didelės drėgmės derinys prisidėjo prie stiprių audrų, įskaitant atogrąžų ciklonus.
Copernicus ekspertai mano, kad pagrindinė aukštų temperatūrų priežastis – didelis žmogaus veiklos sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Pavyzdžiui, anglies dioksido ir metano koncentracija atmosferoje 2024 m. pasiekė naują rekordinį lygį nuo matavimų pradžios. Kitas atšilimo veiksnys buvo El Ninjo klimato reiškinys, kuris piką pasiekė 2023 m. gruodį ir taip pat turėjo įtakos 2024 m. pirmojo pusmečio temperatūrai.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas
Vis dėlto Höhne atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius: „Pamatėme, kad galime kažką pakeisti“, – sakė jis. „Atsinaujinančioji energija, elektromobilių skaičius ir šilumos siurbliai pasaulyje kasmet vystosi sparčiau, nei buvo prognozuota anksčiau.“
„Prieš dešimt metų apskaičiavome, kad Žemės temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakils 3,5 laipsnio, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu“, – sakė Höhne, remdamasis projektu ‚Climate Action Tracker‘. Sparčiai plėtojant klimato apsaugą, dabar šis rodiklis siekia 2,7 laipsnio. Jei visos šalys įgyvendins savo paskelbtus klimato neutralumo tikslus, šis rodiklis bus 1,9 laipsnio.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą visame pasaulyje reikia sumažinti iki nulio. „Tačiau dar daug ką reikia nuveikti“, – sakė Höhne. Tačiau verta tai daryti.
Šaltinis: Welt
Parašyti komentarą