Baimė – nuo seno mus lydintis jausmas. Jis reikalingas tam, kad greitai atpažintume tykantį pavojų ir apsisaugotume.
Baimės stiprumas priklauso nuo esamo ar galimo pavojaus lygio ir nuo to, kiek žmogus geba jam pasipriešinti. Egzistuoja keli veiksmingi metodai, padedantys įveikti šį nemalonų jausmą, tačiau prieš tai būtina suvokti problemą ir jos ištakas.
Baimės jausmo klasifikacija
Ši vidinė būsena atsiranda dėl gresiančių realių ar įsivaizduojamų/galimų problemų. Antroji kategorija suskirstyta į dar 3 grupes:
Biologinės prigimties baimė
Tai apima kai kurių gyvūnų baimę, gamtos reiškinių baimę (griaustinis, žemės drebėjimas, žaibas ir kt.).
Egzistencinės prigimties baimė
Ji kyla dėl egzistencinių klausimų apmąstymų, turinčių įtakos gyvenimo, mirties ir žmogaus egzistavimo ryšiams bei problemoms.
Socialinės prigimties baimė
Ši baimė kyla dėl nenoro dalyvauti kai kuriose socialinėse situacijose. Žmogus išgyvena nesėkmės, atsakomybės, visuomenės nepritarimo baimę.
Be to, žmogus gali susidurti su fobija – patologine ko nors baime. Šiuo atveju mes kalbame apie ligą. Fobinė būsena neturi priežasčių, o bijodamas žmogus gali jas pats sugalvoti ir suformuluoti. Oficialiai užregistruota daugiau nei 400 fobijų rūšių. Tai apima klaustrofobiją, niktofobiją (nakties ir tamsos baimę) ir kt.
Baimės priežastys
Baimė kyla dėl tikros ar suvokiamos/įsivaizduojamos grėsmės. Jos dėka kūnas mobilizuojamas pakeisti savo elgesį. Yra kelios tokios emocinės būsenos priežastys, jos yra suskirstytos į 3 grupes:
Genetinė grupė
Baimė nukristi ir susižeisti arba baimė išgirsti kurtinantį garsą yra genetiškai užkoduota kiekviename iš mūsų. Pavyzdžiui, tamsos baimę genetiniu požiūriu nulėmė pavojai, kurie senovėje tykodavo žmonių tamsoje (negalėjimas pamatyti plėšriųjų gyvūnų ir būti jų užpultam ar pan.).
Socialinė grupė
Socialinės priežastys kyla ne tik dėl pačio žmogaus gyvenimo patirties, kartais pakanka tik stebėti įvykį, kad pradėtumėte dėl kažko jaudintis. Kartais baimės kyla vien dėl to, kad žmonės perima kažkieno patirtį. Pakanka išgirsti vienokią ar kitokią istoriją arba pamatyti kito žmogaus neigiamą reakciją, kad asmuo perimtų jo baimę.
Psichologinė grupė
Šios priežastys rodo klaidingą situacijos supratimą, savo norų slopinimą, neteisingą tolesnių įvykių ir kitų problemų, kurios sukelia baimių vystymąsi, vertinimą.
Patarimai, padėsiantys įveikti baimę
Kiekvienas gali atsikratyti neigiamų emocijų ir baimės jausmo. Pateikiame jums keletą psichologų patarimų:
- Nustatykite pavojaus priežastį. Norėdami kovoti su baime, turite rasti jos priežastį ir nustoti ją neigti. Prisiminkite, kokioje situacijoje atsirado nerimas ir kas buvo prieš tai.
- Raskite būdą greitai atsipalaiduoti. Stiprios neigiamos emocijos palaiko kūną nuolatinėje įtampoje, todėl būtina rasti būdą, kaip jos atsikratyti. Tiks bėgiojimas, kvėpavimo pratimai, šilta vonia, maloni muzika ir kt.
- Aptarkite savo patirtį. Paprastai žmogus ramiau priima savo problemą, kai apie tai išsikalba artimam draugui ar giminaičiui. Išorinė nuomonė padės greitai rasti sprendimą ir iš naujo įvertinti situaciją. Jei nenorite niekam pasakoti apie savo mintis, tada užrašykite jas ant popieriaus.
- Raskite, kuo užsiimti. Niūrios mintys rečiau pasirodo to žmogaus galvoje, kuris nuolat kažkuo domisi.
- Vizualizuokite teigiamą rezultatą. Kai tik pradėsite nerimauti, pabandykite „perjungti“ savo mintis į kitą kanalą. Pagalvokite apie palankiausią situacijos rezultatą ir vizualizuokite jį savo mintyse su visomis detalėmis.
- Apsvarstykite savo mitybą. Kai kurie maisto produktai sukelia nerimą. Gydytojai pataria sumažinti cukraus ir angliavandenių kiekį dietoje. Geriau bent kuriam laikui visiškai atsisakyti stiprios arbatos, kavos ir alkoholio.
Parašyti komentarą