Siera Nevados kalnų grandinė rytinėje Kalifornijos dalyje pamažu grimzta į magmą. Tokią išvadą savo tyrime, paskelbtame žurnale „Geophysical Research Letters“, padarė geologės Vera Schulte-Pelkum ir Deborah Kilb.
Šis regionas yra išskirtinės geologinės svarbos, nes jame yra riba tarp dviejų didelių litosferinių plokščių – Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos. Ši zona eina netoli San Francisko ir Los Andželo, todėl tai yra seisminio aktyvumo židinys ir vienas pavojingiausių JAV regionų.
Mokslininkų teigimu, 1872 m. pradėti vietovės stebėjimai atskleidė, kad žemės drebėjimai šioje zonoje ne tik prisideda prie laipsniško kalnų aukščio didėjimo, bet ir sukelia žemiausių žemyninės plokštės sluoksnių po Siera Nevados kalnų grandine grimzdimą į magmą. Šis procesas vyksta jau milijonus metų, tačiau apčiuopiamas jo poveikis pastebimas jau šiandien. Visų pirma pietinė plokštės dalis jau „nuskendo“ magmoje, o centrinėje zonoje dabar vyksta aktyvus grimzdimo procesas.
Žemyninės plokštės grimzdimą lemia natūralūs geodinaminiai procesai Žemės plutoje, kurie ne tik keičia reljefą, bet ir didina regiono seisminį aktyvumą. Mokslininkai mano, kad šie reiškiniai gali kelti rimtą grėsmę apgyvendintoms Kalifornijos vietovėms.
Schulte-Pelkum ir Kilb atliktame tyrime pabrėžiama būtinybė nuolat stebėti litosferos pokyčius šiame regione. Tokie duomenys gali būti labai svarbūs prognozuojant galimas stichines nelaimes ir rengiant priemones, kurios padėtų užkirsti kelią joms ir sumažinti jų padarinius.
