„Grėsme visai ekosistemai”. Tyrimas – visi vandenynai ir jūros šyla, toliau bus tik blogiau

2024 m. vandenynų temperatūra pasieks rekordines aukštumas, todėl spartėjant pasauliniam atšilimui pablogės ekstremalūs orai ir kils grėsmė ekosistemoms. Neseniai žurnale „Advances in Atmospheric Sciences “ paskelbtame tyrime nurodoma, kad 2024 m. vandenynų atšilimo metu bus užfiksuoti nauji temperatūros rekordai. Tai karščiausios kada nors žmonių užfiksuotos sąlygos, darančios įtaką ne tik paviršiaus temperatūrai, bet ir viršutiniams 2 000 metrų vandenyno sluoksniams.

„Vandenyne sumušti rekordai, – sakė Kinijos mokslų akademijos Atmosferos fizikos instituto profesorius Lijinas Čenas (Lijin Chen). Jis vadovavo 54 mokslininkų iš 7 šalių grupei, kuri aptarė, kaip karštėjantis vandenynas veikia mūsų gyvenimą sausumoje ir ką tai reiškia mūsų ateičiai. Tyrimas paskelbtas čia.

Kodėl vandenynas toks svarbus?

Vandenynas yra svarbi Žemės klimato dalis – didžioji dalis dėl visuotinio atšilimo perteklinės šilumos sukaupiama vandenyne (90 %), o vandenynas dengia 70 % Žemės paviršiaus. Dėl šios priežasties vandenynas lemia mūsų orus, perduodamas šilumą ir drėgmę į atmosferą. Vandenynas taip pat lemia klimato kaitos greitį.

„Norint sužinoti, kas vyksta su klimatu, atsakymas yra vandenyne“, – sakė Sent Tomo universiteto profesorius Džonas Abrahamas (John Abraham), tyrimo bendraautorius.

Trijų tarptautinių komandų, bendradarbiavusių šiame projekte, rezultatai sutapo – vandenynas šyla, o 2024 m. buvo rekordiniai. Toliau pateiktame paveikslėlyje parodytas vienas vandenyno šilumos kiekio viršutiniuose 2000 m rinkinys (iš Atmosferos fizikos instituto). Mėlyna ir raudona spalva atitinkamai rodo, kurie metai buvo šaltesni ar šiltesni už 1981-2010 m. laikotarpį. Šį laikotarpį mokslininkai naudoja kaip pagrindą palyginimui su etaloninėmis sąlygomis. Pagrindinė žinia yra ta, kad vertės kasmet didėja.

Nuo 2023 m. iki 2024 m. pasaulinis šilumos kiekio padidėjimas viršutiniame vandenyno sluoksnyje 2000 m aukštyje yra 16 zetadžaulių (1021 džaulio), t. y. maždaug 140 kartų daugiau nei visa pasaulio elektros energijos gamyba 2023 m.

„Per pastaruosius penkerius metus OHC nuolat didėjo 15~20 ZJ, nepaisant La Ninjos ir El Ninjo ciklų“. Sakė Pensilvanijos universiteto profesorius Michaelas Mannas.

Vandenyno paviršiaus temperatūra taip pat fiksuoja rekordus. Paviršiaus temperatūra – tai temperatūra tiesiogiai vandenyno paviršiuje, kur sąveikauja vandenyno vanduo ir atmosfera. Paviršiaus temperatūra svarbi, nes nuo jos priklauso, kaip greitai šiluma ir drėgmė (drėgmė) gali pereiti iš vandenyno į orą ir taip paveikti orus. Paviršiaus temperatūros kilimas nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos yra stulbinantis.

Kodėl tai svarbu?

Pokyčiai yra netolygūs; regioniniai skirtumai gali būti dideli. Šyla Atlanto vandenynas, Viduržemio jūra ir Pietų vandenyno vidutinių platumų zonos. Kai kurios Ramiojo vandenyno šiaurinės dalies dalys šyla labai sparčiai, o kitos sritys (atogrąžų regionas) – ne, daugiausia dėl La Niña / El Niño ciklo šioje srityje. Šiluma susikaupė net prie Šiaurės ir Pietų ašigalių.

Šiltėjantis vandenynas daro įtaką jūrų gyvūnijai ir daro didžiulę žalą įvairiais būdais.

„Pagrindinis būdas, kuriuo vandenynas ir toliau daro įtaką klimatui, yra kartu didėjantis vandens garų kiekis atmosferoje, todėl žalingai didėja hidrologinio ciklo ekstremalumas. Vandens garai taip pat yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o dėl padidėjusio įšilimo sausėja ir didėja sausrų bei miškų gaisrų pavojus. Tačiau jis taip pat sukelia įvairias audras ir didina potvynių riziką. Tai apima uraganus ir taifūnus.“ Dr. Kevinas Trenberthas, JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro vyresnysis mokslininkas, kitas komandos narys.

Pavyzdžiui, per pastaruosius 12 mėnesių net 104 šalyse buvo užfiksuota aukščiausia per visą istoriją temperatūra. Sausros, karščio bangos, potvyniai ir gaisrai paveikė Afriką, Pietų Aziją, Filipinus, Braziliją, Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Čilę ir Didįjį barjerinį rifą, ir tai tik kelios iš jų. Pavyzdžiui, nuo 1980 m. klimato nelaimės JAV kainavo beveik 3 trilijonus JAV dolerių.

Vandenyno šiluma yra geriausias klimato kaitos stebėsenos matas. „Vandenynas yra mūsų planetos atšilimo sargybinis, nes jis yra pagrindinis šilumos pertekliaus, susikaupusio Žemės klimato sistemoje dėl antropogeninių išmetamųjų teršalų, sugėriklis“, – teigė viena iš tyrimo autorių daktarė Karina fon Šukman (Karina von Schuckmann) iš ‚Mercator Ocean International‘. Jei nebus imtasi tolesnių veiksmų klimato kaitai sulėtinti, trikdžiai, precedento neturintys pokyčiai ir jų pasekmės, išlaidos, nuostoliai ir žala toliau didės.