Meteorologai prognozuoja, kad 2025-ieji bus treti karščiausi metai po 2024 ir 2023 metų. Dviejų pagrindinių klimato mokslo agentūrų duomenimis, 2024 m. Žemė pirmą kartą įšils daugiau nei 1,5 °C per metus. Tai yra kol kas tvirčiausias įrodymas, kad šalims nepavyksta pasiekti Paryžiaus susitarime nustatyto tikslo per dešimt metų apriboti pasaulinį atšilimą iki šio lygio.
Laikas, likęs išvengti tikslo viršijimo, jau baigiasi. Dar gerokai prieš praėjusių metų pabaigą mokslininkai skambino pavojaus varpais, kad 2024 m. bus karščiausi metai per visą istoriją ir beveik neabejotinai pirmieji metai, kai bus viršyta 1,5 °C riba. Dabar abi šios gairės patvirtintos dviejų nepriklausomų mokslo agentūrų oficialiose statistinėse ataskaitose.
ES klimato tarnyba „Copernicus“ apskaičiavo, kad 2024 m. vidutinė temperatūra pasaulyje buvo 1,6 °C aukštesnė nei prieš industrializaciją. Akivaizdus temperatūros kilimo pagreitis suglumino mokslininkus, nors sparčiai šylančios atmosferos įrodymų nebegalima ignoruoti.
Karščiausia diena buvo 2024 m. liepos 21 d. – šis rekordas išsilaikė iki liepos 22 d. Mokslininkai teigė, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos 2,5 karto padidino planetos karštį. Taifūnas „Gaemi“ Azijoje ir uraganai „Helen“ bei „Milton“ JAV, kuriuos taip pat sukėlė klimato kaita, padarė milžiniškos žalos. REX duomenimis, ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, 2023 m. vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,48 °C aukštesnė nei prieš industrializaciją.
2024 m. vasara tapo penktąja šilčiausia per visą istoriją, skaičiuojant nuo 1924 m., ir šią vietą dalijasi su 2002 ir 2011 m. vasaromis.
Visi vasaros mėnesiai buvo šiltesni už klimato normą. Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra siekė +17,0 laipsnių, t. y. 1,8 laipsnio viršijo normą, todėl šis birželis buvo septintas šilčiausias birželis per visą istoriją, kartu su 1936 m. birželiu. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kurių vidutinė oro temperatūra buvo atitinkamai +19,0 ir +18,1 laipsnio, buvo 1,2 laipsnio šiltesni už šių mėnesių klimato normą.
Vasara prasidėjo karštai, karštis tęsėsi ir gegužės antroje pusėje, tačiau netrukus temperatūra nukrito ir daugiau nei savaitę laikėsi žemiau normos. Likusią birželio dalį temperatūra dažniausiai buvo aukštesnė už normą, o mėnesio pabaigoje buvo sumušti keli karščio rekordai. Liepa buvo labai šilta, tik keletą dienų mėnesio pradžioje ir pabaigoje temperatūra buvo žemesnė už normą. Rugpjūtis, nors jo pradžia buvo vėsesnė, antroje mėnesio pusėje tapo gerokai šiltesnis ir buvo sumušti keli didžiausios paros temperatūros rekordai.
2025 m. vasaros orai
Šią vasarą Europoje numatomi permainingi orai: šiaurėje vyraus vėsesni ir drėgnesni orai nei įprastai, o pietuose ir rytuose – karšti ir sausi orai, rašo severe-weather.eu. Pirminės prognozės rodo, kad šią vasarą vyraus dinamiškas atmosferos modelis. Mokslininkai mano, kad El Nino reiškinys šiuo metu sparčiai sklaidosi ir prognozuojama, kad vasarą pradės formuotis naujas La Nino ciklas.
Artimiausi mėnesiai Šiaurės pusrutulyje bus pereinamasis laikotarpis tarp El Niño ir La Niña, o tai turės įtakos ir vandenynui, ir atmosferai. Vasara bus šio perėjimo epicentre. El Nino, šiltoji vandenyno svyravimų fazė, daro didelę įtaką žiemos ir ankstyvo pavasario orams. Priešinga fazė – La Nina – lemia šaltesnes sąlygas. Kiekviena iš šių fazių pasižymi savitomis savybėmis ir daro poveikį visam klimatui.
Šiltų vandenynų anomalijų sparčiai mažėja, tačiau atmosferai prireiks šiek tiek laiko prisitaikyti ir reaguoti į šiuos pokyčius. Tačiau nepamirškite, kad ilgalaikes orų prognozes sunku nuspėti ir jos gali pasikeisti net per kelias savaites.
Šaltinis: dzentlmenis.lv
Arčiau teisybės tai apitikslei prognozė nieko nepakeis žmonija daug prisidėjo šio pasikeitimo Atlanto vandenyną banginių prisivalgo visko įsipainiojęs tinklus daug nusikalto žmonija prieš planei
tą žemę bus dar blogiu