Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) gal ir nesilaikė savo pažado per 24 valandas nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau jo specialiajam pasiuntiniui Keitui Kelloggui (Keith Kellogg) pavesta užduotis rasti sprendimą per 100 dienų dar labiau padidino tikimybę, kad karas peraugs į dar vieną įšaldytą konfliktą. Apie tai praneša dienraštis „The Times“.
Leidinyje pažymima, kad įšaldytų konfliktų istorija nėra laiminga: visada išlieka grėsmė, kad ginkluota konfrontacija gali atsinaujinti. D. Trumpas, garsėjantis nekantrumu, tikisi, kad jo, kaip derybininko, reputacija padės užbaigti karą Ukrainoje.
„D. Trumpui iš tikrųjų nerūpi Ukraina, jis nori būti pagirtas už karo veiksmų nutraukimą, pasiskelbti taikdariu ir grįžti namo“, – žiniasklaida citavo ekspertą.
D. Trumpo grasinimai Rusijai nėra įtikinami, JAV prezidentas nesiūlo jokių saugumo garantijų Ukrainai ir pozicionuoja save kaip tarpininką, o ne garantą.
Įšaldyti konfliktai ir taikdariai
Šiandien garsiausias įšaldyto konflikto pavyzdys yra Korėjos karas. Korėjos pusiasalis buvo padalytas pagal fronto linijas. Šiaurės ir Pietų Korėja techniškai vis dar kariauja, nes nėra taikos sutarties. Šias paliaubas lėmė išoriniai įvykiai ir jėgos. Tačiau Korėjos kare taip pat dalyvavo tūkstančiai užsienio karių su JT vėliava, kurie liko ten vykdyti paliaubų, kol juos visiškai pakeitė amerikiečių pajėgos.
D. Trumpas jau leido suprasti, kad jei paliauboms Ukrainoje reikia taikos palaikymo pajėgų, tai turėtų būti Europos, o ne JAV ar net NATO reikalas. Autoriai pažymi, kad Europos lyderiai pavėluotai pradeda suprasti, ką D. Trumpo prezidentavimas gali reikšti Ukrainai. Davoso forume Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjo apie staigaus ugnies nutraukimo grėsmę.
Šis scenarijus ukrainiečiams pernelyg gerai pažįstamas. Jį ne kartą priminė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nes kelerius metus „Rytų Ukrainoje turėjome įšaldytą konfliktą“, o Minsko susitarimai nepadėjo rasti sprendimo.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą