Neįtikėtina, bet labai ilgai nebuvo žinoma, kada ir kaip mūsų planetoje atsirado vanduo – pagrindinė „mūsų“ gyvybės sudedamoji dalis. Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad didžiuliai vandens kiekiai į Žemę pateko formuojantis Mėnuliui, t. y. tuo metu, kai mūsų planeta konsolidavosi iš dulkių ir dujų. Tačiau naujausi Rutgerso ir Naujojo Brunsviko mokslininkų grupės tyrimai rodo, kad tai ne visai tiesa.
Tyrimas
Tyrėjai analizavo molibdeno izotopus meteorituose ir Žemės uolienose, siekdami išsiaiškinti, kada galėjo atsirasti gyvybės atsiradimui reikalingos sudedamosios medžiagos. Žurnale „ Geochimica et Cosmochimica Acta“ paskelbti rezultatai rodo, kad vanduo mūsų planetoje atsirado daug vėliau, nei manyta anksčiau. Atrodo, kad jis galėjo atsirasti tik vadinamosios vėlyvosios akrecijos metu, t. y. kai Žemė jau buvo beveik visiškai susiformavusi.
Tyrėjų komanda daugiausia dėmesio skyrė NC grupės meteoritų analizei: iš vidinės Saulės sistemos. Palyginę jų izotopinę sudėtį su molibdeno izotopais, esančiais sausumos uolienose iš Grenlandijos, Pietų Afrikos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos, mokslininkai galėjo nustatyti, kada Žemė gavo didžiąją dalį savo cheminės sudėties. Toks metodas labai prasmingas: jis leidžia daugiau ar mažiau įvertinti, kada ir iš kur atsirado įvairūs „elementai“ to, ką vadiname mūsų planeta. Vanduo yra ta dalis, be kurios Žemė nebūtų tik bekraštė dykuma.
Paaiškėjo, kad Žemės cheminė sudėtis panašesnė būtent į meteoritus iš vidinės Saulės sistemos, o ne iš drėgnesnių išorinių jos regionų. Taigi vanduo į Žemę greičiausiai pateko ne Mėnulio formavimosi metu, o buvo patiektas palaipsniui vėlesniais planetos evoliucijos etapais.
Trys pagrindiniai komponentai
Vanduo, energija ir sudėtingi organiniai junginiai (iš CHNOPS grupės, reiškiančios pagrindinių cheminių elementų (anglies, vandenilio, azoto, deguonies, fosforo, sieros) simbolius) – Žemėje atsirado beveik vienu metu ir sudarė palankias sąlygas gyvybei atsirasti. Minėtos išvados įrodo, kad vanduo galėjo atsirasti tik visiškai susiformavus Žemės branduoliui. Pirmieji organizmai susiformavo visiškai kitokiomis sąlygomis, nei manyta anksčiau.
Taigi, turime tikslesnių žinių apie tai, kada iš tikrųjų Žemėje atsirado gyvybė. Gali paaiškėti, kad biologinė evoliucija prasidėjo vėliau, nei manėme, arba kad egzistavo alternatyvūs mechanizmai, padedantys primityviems organizmams išgyventi tuo metu dar labai atšiauriomis sąlygomis.
Mūsų planetos evoliucija nėra 100 proc. išspręstas klausimas. Kadangi vanduo Žemėje atsirado vėliau, būtina peržiūrėti esamas teorijas apie gyvybės kilmę. Dar daugiau, tai gali būti netgi aktualu egzoplanetų tyrimams: jei Žemė vandens įgijo tik visiškai susiformavus branduoliui, panašus mechanizmas gali veikti ir kitose planetose, o tai jau gana keisti požiūrį, kurio turėtume laikytis ieškodami atsakymų į klausimus apie kitų gyvybės formų buvimą kosmose.
Šaltinis: antyweb.pl
Parašyti komentarą