Nuo vaikystės esame mokomi laikytis taisyklių, rūpintis kitais ir savo norus bei poreikius nustumti į antrą planą… Daugeliui iš mūsų, net ir suaugus, sunku pasakyti „ne“, net jei tai, ko yra prašoma, prieštarauja mūsų interesams. Kaip tai pakeisti?
Kodėl taip sunku pasakyti „ne“?
Žinoma, tie, kurie nemato problemos kam nors pasakyti „ne“, vargu ar supranta, ką reiškia savim nepasitikinčiam žmogui išdrįsti pasakyti „ne“ ir bijoti, kad būsi atstumtas, kad nuvilsi kitus, kitų akyse tapsi „blogas“.
Tačiau kodėl mes, suaugę ir visiškai susiformavę žmonės, negalime tiesiog pasakyti „ne“? Atsakymo, kaip visada, reikėtų ieškoti vaikystėje, šeimoje, kur nesijautėme mylimi tiesiog dėl to, kad esame. Šeimoje, kur tėvų ir kitų svarbių suaugusiųjų meilę reikėjo užsitarnauti – veiksmais, geru elgesiu, aukštais pažymiais.
Taip buvo todėl, kad mūsų tėvai buvo pernelyg griežti ir reiklūs arba – nepastovūs, nenuspėjami savo reakcijomis ir elgesiu, todėl turėjome nuolat spėlioti, kur nuves vienas ar kitas mūsų poelgis, ir jautriai sekti suaugusiųjų nuotaikų kaitą. Trumpai tariant, priežasčių gali būti daug, tačiau faktas lieka faktu – su amžiumi tai „nepraeina“. Mūsų pažeista savivertė vis dar tebėra susijusi su tuo, ką apie mus pasakys ir pagalvos kiti.
Ką prarandame nesakydami žodžio „ne“?
Santykiai
Jei kiti supranta, kad stengiatės visiems ir visada įtikti, būkite tikri: šalia jūsų yra tokių, kurie tuo aktyviai naudojasi. Galbūt jūs to nepastebite. O galbūt suprantate, kad jumis manipuliuojama, bet, bijodami atvirai pasipriešinti, pradedate elgtis pasyviai agresyviai. Nereikia nė sakyti, kad toks elgesys prie nieko gero nepriveda ir paveikia santykius su visa aplinka?
Psichinė sveikata
Savo jausmų, norų ir poreikių slopinimas neišvengiamai sukelia stresą, taip pat nerimą ir net depresiją. Tarnaudami kitiems – pamirštate apie savo interesus.
Suvokimas, kas mes esame
Nuolat vykdydami kitų žmonių prašymus ir „nustumdami save į antrą planą“, anksčiau ar vėliau galime pamiršti, ko patys norime, ko siekiame, kas mums patinka ir kas nepatinka. Nustojame suprasti, ko konkrečiu momentu nori mūsų kūnas, prarandame ryšį su savimi, su savo tapatybe.
Liūdniausia, kad net būdami vieni jaučiamės nejaukiai ir nepatogiai, nesuvokdami, ko iš tikrųjų norime. Ir gali prireikti daug laiko, kol „atgausime save“.
Kaip išmokti pasakyti „ne“?
Stebėkite savo automatines reakcijas
Visus tuos atvejus, kai nesusimąstydami su kuo nors sutinkate, o paskui dėl to apgailestaujate. Prisiminkite neseniai įvykusias situacijas ir pabandykite suprasti, kodėl jums buvo taip sunku pasakyti „ne“. Negalite per naktį pasikeisti iš „taip“ į „ne“, todėl bent jau pradėkite nuo to, kad išmoksite sulėtinti tempą ir neskubinti savo atsakymo.
Padarykite pauzę ir pagalvokite – bent kelias sekundes, o dar geriau – minutes ar net valandas.
Padarę pauzę, pasistenkite suprasti, ko iš tikrųjų norite ir kaip jums bus geriau. Ar jūsų „taip“ neatsigręš prieš jus? Ar nereikės prisiimti nereikalingų įsipareigojimų, nors ir taip esate pervargęs?
Atminkite: sakyti „ne“ yra gerai
Jums nereikia dėl to atsiprašinėti ar jaustis kaltu. Be to, padėti draugui, kuriam reikia pagalbos ar palaikymo sunkioje gyvenimo situacijoje – viena, o būti tuo, kuris nuolat išnaudojamas – visai kas kita.
Kuo renkatės būti jūs?
Parašyti komentarą