Šeštadienį Baltijos šalys pradeda atsijungimo nuo iš Maskvos valdomo BRELL elektros tinklo ir sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklu operaciją. Pagrindinis šios operacijos energetinis tiltas veda iš Lenkijos.
Pasirengimo darbai truko beveik 20 metų ir kainavo daugiau kaip pusantro milijardo eurų. 2025 m. vasario 8 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos sistemos bus atjungtos nuo Rusijos sistemos , o po paros sinchronizuotos su kontinentinės Europos sistema.
Tai istorinis, bet kartu ir labai jautrus momentas. Perjungimo operacija yra potencialus sabotažo taikinys. Kaip informavo Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, negalima atmesti provokacijos, todėl tarnyboms įvesta padidinta parengtis.
Sraigtasparniai Suvalkų koridoriuje
Vienas iš svarbiausių energetinių tiltų yra Lenkijos ir Lietuvos jungtis, per kurią tarp abiejų šalių gali tekėti energija. LitPol Link yra 400 kV dvigrandė linija, jungianti Elk Bis ir Alytaus (Olita) pastotes Lietuvos pusėje. Jungtis leidžia keistis elektros energija abiem kryptimis ir yra 500 MW galios. Kol nebus nutiesta nauja jungtis, tai yra vienintelis abi šalis jungiantis energijos tiltas.
Kaip pranešė Lenkijos elektros tinklų vadovas Grzegorzas Onichimowskis, „infrastruktūros apsauga yra prioritetas. PSE sraigtasparniai patruliuoja elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos maršrute.
„Bendrovė turi savo sraigtasparnius ir dronus, kurie labai palengvina linijų ir pastočių saugumo stebėseną“. – pabrėžė jis. Jis pareiškė, kad PSE bendradarbiauja su tarnybomis ir „mūsų kaimynais“.
Bendrovė perdavė, kad jos sraigtasparniai aprūpinti „įranga, kuri palengvina tiek infrastruktūros būklės vertinimą, tiek potencialių grėsmių aptikimą jos apylinkėse“. PSE atstovas spaudai Maciej Wapiński patikslino, kad bendrovė turi tris tokius aparatus.
Sausio viduryje Lietuva pranešė, kad saugumo sumetimais sustiprino elektros tilto „LitPol Link“ su Lenkija Alytuje apsaugą. Dabar už jo apsaugą atsakinga Lietuvos viešojo saugumo tarnyba. Anksčiau tuo rūpinosi privati bendrovė.
Sraigtasparniai patruliuoja tarp Lenkijos ir Lietuvos
Pirmą kartą politinę deklaraciją palikti posovietinę IPS/UPS sinchronizavimo sistemą, kurią kontroliavo Rusija, 2007 m. paskelbė tuometiniai Baltijos šalių ministrai pirmininkai. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija jau trejus metus buvo įstojusios į Europos Sąjungą. Tačiau jos neturėjo jokių elektros jungčių su likusia ES dalimi.
Tik praėjusio dešimtmečio viduryje buvo nutiestos keturios nuolatinės srovės jungtys – Lietuvos-Švedijos, Estijos-Suomijos povandeniniai kabeliai ir „LitPol Link“ oro linija nuo Elko iki Alytaus. Lygiagrečiai vyko Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo su Europos sistemomis darbai. Galiausiai buvo pasirinkta koncepcija, pagal kurią Lenkija per „LitPol Link“ jungtį, kuri taps sinchronine jungtimi, prisijungtų prie CESA (kontinentinės Europos sinchroninės zonos).
Visa operacija, išdėstyta per kelerius metus, kainavo apie 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų – ES lėšos. I etapas kainavo apie 400 mln. eurų. II etapas kainavo 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 521 mln. eurų atiteko Lenkijai, 462 mln. eurų – Lietuvai, 131 mln. eurų – Latvijai ir 111 mln. eurų – Estijai. Rekonstruojant elektros tinklą vien Baltijos šalyse, be kita ko, buvo nutiestos trys elektros perdavimo linijos, jungiančios Estiją su Latvija. Lietuvoje nutiestos trys naujos perdavimo linijų atkarpos, dvi dar statomos. Į tinklą buvo integruoti devyni vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai, o viso projekto metu pastatytos šešios elektros energijos saugyklos.
Šaltinis: money.pl
Parašyti komentarą