Patyrę automobilių entuziastai dažnai pastebi, kad internete gausu automobilių skelbimų, kurių rida šiek tiek viršija 80 000 km. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sutapimas, tačiau iš tiesų ši tendencija turi labai logišką paaiškinimą.
Naudotų automobilių rinkos ekspertai teigia, kad 100 000 kilometrų riba yra tam tikras psichologinis barjeras pirkėjams. Daugelis stengiasi vengti automobilių su tokia rida arba reikalauja didelės nuolaidos. Tai lemia ne tik „skaičių magija“, bet ir realūs techniniai bei finansiniai automobilio nuosavybės aspektai.
Maždaug šiuo etapu baigiasi daugelio populiariausių modelių garantinis laikotarpis, o tai reiškia didesnes remonto ir priežiūros išlaidas. Be to, iki pirmųjų 100 000 kilometrų nusidėvi paskirstymo diržas, pavarų dėžė, pakabos ir stabdžių komponentai, todėl ateina laikas keisti eksploatacinius skysčius, filtrus ir kitas eksploatacines medžiagas.
Štai kodėl gudrūs savininkai stengiasi atsikratyti automobilio, kol jis netapo finansine našta. Automobilį, nuvažiavusį 80 000 kilometrų, parduoti daug lengviau nei nuvažiavusį 100 000 kilometrų, nes pirkėjai mano, kad jis yra mažiau susidėvėjęs ir nereikalauja skubių investicijų į brangų remontą. Tai leidžia savininkams gauti geriausią įmanomą kainą už savo transporto priemonę ir išvengti didelių išlaidų ateityje.
Šaltinis: Mashyna
Prastos kokybes auto ?!
Automobilis visada finansinė našta, kas čia rašo tokias fantazijas. Samdomiem darbuotojam perka žaislų, kad geriau dirbtų, uždirbtų daug pinigų savininkams ir moka kosmines sumas už lizingą ir aptarnavimą. Jūs gal sąskaitų faktūrų nematę, pamokėt už naujas tai ir dar kiek reikia, nes garantija tik jei firminiam servise remontuosi. Per pirmus 3-5 metus ir stabdžių diskų būna keitimų, visokios kaladėlės, tai padangą suvarė, tai diską sudaužė, tai žvakė, tai diagnostika, tai dar kas nors, plius visi skysčiai pagal reglamentą. Tai nubraukė, tai įvažiavo kur nors. Retai kas žmoniškai važinėja. O Pežams net ir variklius keisdavo gamintojas. Pats brangiausias variantas yra pirkti auto iš salono. Pakabina įmonių balanse ir moka įmonės pinigais, nes į sąnaudas nurašo ir mokestinį pelną mažina. Plius, kuras irgi į sąnaudas, nes PVM nusiima. Dėl to ir tiek daug naujų perka. Varguoliams žaislai
Gudrūs savininkai? Tai kur čia gudrumas? Pirko diedulė iš salono Škoda Rapid už 15 000€ 2018 metais, nuvažiavo 65000 km. Pirkom iš jo už 7,2€ ir dar APVA kompensaciją sumokėjo 1000€. Tai kur čia tas protingumas? Nusiperki auto, tik išvažiuoji per salono duris ir kaina iškart krenta trečdaliu. Tikrieji nusidėvėjimai , kompensatorių barškėjimas ar vožtuvų grupės ir transmisijos laisvumai atsiranda ties 200 000km, o ne 85 000. Garantijos būna 3 metus ir 100 tūkst ridos. Ir po 100 tūkst puikiai dirba mechanizmai gerų firmų. Visokie skysčių keitimai nėra brangu. Brangu remontuoti dilerių servise, nes ten antkainis 250%.
Toyota Avensis 2003 metų pravažiavus 270 000 ir dar tepalo neima. Bet kompensatoriai barška, kol prisipildo. Ir sankabą keist reikėjo tik prie 220 000km. Iki 200 – 250 000km tai ta riba, kai iš mašinos paimi 60-70% resurso. Aš profesionalus inžinierius mechanikas, gerai žinau, ką rašau. Tik opoziciniams ir V varikliams daugiau resurso galima išlaužti. Bet bus transmisijos ir visos pagalbinės įrangos masė bėdų.
Prasideda remontas automobilio,dėl to ir parduoda,kas čia keisto.
Su auto vaziuoji 200 tukstanciu be problemu ir neprisamstykite vėju poto remontas ir vel toliau 200k
Netiesa, parduodami auto su 95000km.