Žvelgiant į šiuos metus ir apskritai visą dešimtmetį, kaupiasi įvairių sričių rizikos audra, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) paskelbtoje „Pasaulinės rizikos ataskaitoje“. Ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu didžiausia rizika yra ginkluoti konfliktai. Dezinformacija lemia visuomenės nestabilumą. Po dešimtmečio didžiausią grėsmę kelia klimato kaita. Visus šiuos pavojus sieja bendras vardiklis.
Ataskaitoje nurodoma, kad rizika tampa vis sudėtingesnė ir smurtingesnė. Jos keičia pasaulio tvarką, kuri darosi vis nestabilesnė, žmonės tampa jautresni poliarizuojantiems naratyvams, mažėja pasitikėjimas, vyraujanti emocija – netikrumas.
„Šiomis aplinkybėmis dabartinės valdymo sistemos atrodo nepakankamai pritaikytos tiek žinomai, tiek naujai kylančiai pasaulinei rizikai įveikti arba kovoti su šios rizikos keliamais pažeidžiamumais”, ataskaitos įžangoje rašo WEF vykdomoji direktorė Saadia Zahidi.
Jau 20 metų WEF savo metiniame susitikime Davose skelbia „Pasaulinę rizikos ataskaitą“. Ji rengiama prašant ekspertų (apie 900 žmonių visame pasaulyje) surašyti reiškinius ir įvykius, kurie, jų nuomone, kelia didžiausią grėsmę pasauliui trumpuoju laikotarpiu, t. y. per artimiausius metus, vidutiniu laikotarpiu – per dvejus metus ir per dešimtmetį. Šiais metais trumpalaikių grėsmių reitingą laimėjo ginkluoti konfliktai tarp valstybių. Šią riziką kaip didžiausią nurodė 23 proc. respondentų.
Susirūpinimas dėl ginkluotų konfliktų tarp valstybių ir geoekonominės konfrontacijos galimybės per pastaruosius 20 metų išliko gana didelis. Dabar vyrauja nuomonė, kad geopolitinė rizika didėja ir plinta. Ši rizika atsidūrė trumpalaikių rūpesčių sąrašo viršuje. Juo labiau kad dar nėra veiksmingų ir ilgalaikių sprendimų dėl karų Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ar Sudane.
Ekonominės rizikos, tokios kaip infliacija ar krizės galimybė, šiemet smuktelėjo reitinguose . Ekonomikos politikos formuotojai, politikai ir ekspertai jų nebemini kaip svarbiausių. Tačiau netolimoje ateityje nauja JAV administracija, norinti įvesti prekybos apribojimus, savo ruožtu gali sukelti atsakomųjų veiksmų spiralę ir pakeisti trapų pasaulio ekonomikos atsigavimą. Tokia perspektyva šiais metais kėlė susirūpinimą visose Davoso diskusijose.
Kas yra visų rizikų motina?
Didžiausia rizika iki 2027 m. yra dezinformacija. Melagingo ir klaidinančio turinio skleidimas yra smegenų karo (angl. brain war), kurį vykdo šalys, norinčios, pavyzdžiui, daryti įtaką rinkimų sprendimams kitose šalyse, įrankis. Ji pasitarnauja siekiant pasėti abejones tarp viešosios nuomonės visame pasaulyje ir gali būti naudojama siekiant pakenkti produktų, paslaugų, institucijų įvaizdžiui.
Problema slypi ne tik dezinformacijos sėjime, bet dar labiau tame, kad ji krinta ant derlingos dirvos. Kodėl tai vyksta? Londono Karališkojo koledžo profesorė Gillian Tett per debatus dėl ataskaitos išsitraukia savo išmanųjį telefoną. Ji sako, kad štai kodėl.
Problema yra sudėtinga
Socialinė žiniasklaida, prieinama bet kuriuo metu, leidžia pasitikėjimą kurti „horizontaliai“, t. y. grupėse, vienu žodžiu – burbuluose. Priešingai, jos griauna „vertikalų“ pasitikėjimą, t. y. pasitikėjimą institucijomis, elitu, politiniais lyderiais, mokslu, „tradicine“ žiniasklaida ir visa demokratine sistema. Būtent todėl, kad jie yra jautrūs dezinformacijai.
Rizika tampa vis sudėtingesnė. Jos persidengia, susikerta, kartu pasireiškia, tarpusavyje siejasi, jungiasi, stiprina viena kitą, rodo WEF tyrimai. Tarp jų yra viena, kurią galima vadinti visų kitų „motina“. Socialinė žiniasklaida ir dezinformacijos invazija iš dalies paaiškina socialinio pasitikėjimo eroziją, o kita priežastis yra nelygybė. Būtent jos lemia visuomenių irimą.
„Jei į dezinformaciją ir nelygybę žvelgsime vienu metu, jų bendras poveikis yra pasitikėjimo institucijomis, elitu, visa demokratine sistema praradimas”, – debatų metu sakė ‚The Economist‘ vyriausioji redaktorė Zanny Minton Beddoes.
„Turime grįžti prie priežasties, kuri buvo ekonomikos žlugimas po didžiosios pasaulinės finansų krizės (…), kai išryškėjo katastrofiška nelygybė (…) Donaldas Trumpas yra simptomas, o ne priežastis”, – pridūrė Gillian Tett.
Visuomenės įrankiai
Tai raktas į ataskaitoje pateikto rizikos kraštovaizdžio supratimą. Nelygybė (turtinė ir pajamų) yra „pagrindinė rizika“, siejanti visas kitas, ji atlieka didelį vaidmenį tiek sukeliant kitas rizikas, tiek didėjant jų įtakai. Būtent jos lemia pasitikėjimo eroziją ir kolektyvinio bendrų vertybių jausmo stoką. Dėl jų kyla socialinė poliarizacija, priverstinė migracija, gyventojų perkėlimas, nepagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms.
Nors susirūpinimas dėl pasaulinės ekonominės padėties mažėja, nuo 2022 m. vykstanti pragyvenimo išlaidų krizė prisidėjo prie to, kad nelygybė tapo tokia didele rizika. Lėtėjančią ekonomiką, infliaciją ir skolą WEF apklaustieji laiko vienomis iš pagrindinių nelygybės priežasčių ir veiksnių, galinčių ją padidinti.
„Respondentų socialinei rizikai suteiktas svoris rodo, kad per ateinančius dvejus metus socialinis stabilumas bus trapus”, sakoma ataskaitoje.
Nelygybė ir poliarizacija taip pat įvardijamos kaip didžiausia socialinė rizika per ateinantį dešimtmetį. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausios yra su klimato kaita susijusios rizikos. Tai tokios katastrofos kaip uraganai, gaisrai, sausros ar potvyniai, ekosistemos, kurioje gyvename, žlugimas, kritinis gyvenimo sąlygų Žemėje pasikeitimas, gamtos išteklių trūkumas. Dėl klimato kaitos didėja nelygybė, kyla konfliktai dėl išteklių, karai ir migracija.
Respondentai tikisi, kad per ateinančius dvejus-dešimt metų iš visų kitų rizikų labiausiai padidės rizika aplinkai. Tačiau nelygybės problemos sprendimas yra svarbiausias veiksnys siekiant sumažinti likusią riziką. Ataskaitoje daroma išvada, kad ateinantis dešimtmetis nulems pasaulio ateitį, ir reikalaujama, kad politikos formuotojai stiprintų tarptautinį bendradarbiavimą.
„Būtina skubiai atnaujinti pastangas atkurti pasitikėjimą ir skatinti bendradarbiavimą. Neveiklumo pasekmes gali jausti ištisos kartos”, – sakė WEF Pasaulinės rizikos iniciatyvos vadovas Markas Elsneris (Mark Elsner).
Šaltinis: Interia.pl
Dar viena „svieto lygintoja”.Markso demagogijos skleidėja. Nelygybė ir konkurencija skatina progresą. Būtent tie „svieto lygintojai” ir sukelia karus.