Žemėje tikriausiai nėra žmogaus, kuriam nebūtų įgėlę vabzdžiai. Skruzdėlės ir uodai – tik pusė bėdos, tačiau vasarą visur pilna bičių ir vapsvų. Jų bijo net tie, kuriems niekada nebuvo įgėlę. Tačiau kaip šis mažas dūzgiantis padarėlis sukelia tiek daug skausmo.
Kančių priežastis slypi dviejuose dalykuose: ypatingoje įgėlimo struktūroje ir vabzdžio nuodų sudėtyje. Iš visų Hymenoptera įgelti gali tik patelės. Todėl, kad pats įgėlimas yra modifikuotas kiaušinėlio kotas, kuris dirbančiose rūšyse iš būtinybės išsivystė į ašmeninį ginklą.
Bitės darbininkės beveik niekada nepuola pirmos. Dažniausiai jos įgelia norėdamos apsaugoti save arba savo avilį. Logika paprasta: kuo arčiau avilio esi, tuo didesnė tikimybė, kad būsi sugeltas. Šių vabzdžių ginklas – įgėlimas su dantukais, panašiais į pjūklo dantukus. Štai kodėl po užpuolimo įgėlimas lieka ant jūsų, o bitės užpakaliukas nukrenta.
Be paties šaltojo ginklo, odoje yra liaukų, kurios kurį laiką išskiria nuodus. Kadangi vargšas vabzdys, gindamas savo namus, paliko dalį savęs tavyje, bitė didvyriškai miršta. Jūs taip pat galite mirti, nors ir ne taip didvyriškai – nuo anafilaksinio šoko. Jei esate alergiškas nuodų sudedamosioms dalims.
Bičių nuodai gali sukelti ne tik skausmą, bet ir naudą. Jo pagrindu gaminami nuskausminamieji tepalai.
Pagrindinė nuodų sudedamoji dalis, sukelianti alerginę reakciją, yra histaminas. Tačiau be jo kartu su įgėlimu į jūsų organizmą patenka visas cheminių medžiagų kokteilis! Pagrindinė veiklioji medžiaga, melitinas, sukelia skausmą veikdama nervines ląstelių galūnes. Hialuronidazė ir fosfolipazė padeda nuodams prasiskverbti giliau į audinius, suardydamos ląstelių membranas. O noradrenalinas sutraukia kraujagysles, todėl toksinas koncentruojasi įkandimo vietoje, t. y. visas skausmas sutelkiamas vienoje vietoje.
Su vapsvomis yra kiek kitokia situacija. Šie dryžuoti vabzdžiai gali įgelti ne tik gindamiesi, bet ir paprasčiausiai todėl, kad jūs jiems nepatinkate. Jų įgėlimas yra lygus ir aštrus, todėl vapsva gali naudoti savo ginklą pakartotinai. Viena įsiutusi vapsva gali įgelti net 5 kartus! Su kiekvienu įgėlimu į žmogaus organizmą patenka apie 0,3 miligramo nuodų – dozė, kuri nėra mirtina, bet labai skausminga.
Vapsvų nuodų sudėtis panaši į bičių nuodų sudėtį, skiriasi kiekybinis komponentų santykis. Vapsvų nuodų sudėtyje taip pat yra medžiagos, kuri veikia cukraus kiekį kraujyje, o tai labai stipriai gali atsiliepti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Tačiau vapsva gali ne tik įgelti jums, bet ir įkąsti žandikauliais.
