Žemėje yra medžiaga, kurios gramas kainuoja neįtikėtinus 62 trilijonus dolerių. Tačiau net ir už tokią sumą pinigų jos nusipirkti nepavyks, nes jos paprasčiausiai nėra pakankamo kiekio. Kalbame apie antimateriją- įprastos materijos „antrininkę“, kurią sudaro priešingus krūvius turinčios antidalelės.
Antimaterija yra itin reta ir nestabili medžiaga. Susidūrusi su įprasta materija, ji anihiliuoja, išskirdama didžiulį kiekį energijos. Štai kodėl antimaterijos saugojimas ir tyrimas yra nepaprastai sudėtingas ir brangus procesas.
Gamtoje antimaterijos pasitaiko mažais kiekiais, pavyzdžiui, radioaktyvaus tam tikrų medžiagų skilimo metu. Tačiau norėdami pagaminti antimateriją laboratorijoje, mokslininkai naudoja galingus dalelių greitintuvus, pavyzdžiui, Didįjį hadronų greitintuvą CERN.
Pasak „Daily Mail“, antimedžiagos kūrimo procesas reikalauja itin daug energijos ir yra sudėtingas. Antimaterijos dalelės turi būti laikomos specialiose magnetinėse „gaudyklėse“ vakuume, kad nesusiliestų su įprasta materija ir nesuirtų. Net mažiausias mokslininkų gautas antimedžiagos kiekis yra vertas didelių pinigų.
Taigi kodėl mokslininkai taip stengiasi sukurti antimateriją, nepaisant visų sunkumų ir išlaidų? Faktas tas, kad antimedžiagos tyrimai gali padėti mums įminti Visatos paslaptis. Visų pirma antimedžiagos tyrimai gali paaiškinti, kodėl Visatoje vyrauja įprastinė materija, nes pagal teoriją Didžiojo sprogimo metu turėjo susidaryti maždaug vienodas materijos ir antimedžiagos kiekis.
Galbūt šios asimetrijos sprendimas slypi antimedžiagos savybėse, kurių dar iki galo nesuprantame. Todėl, nepaisant neįtikėtinos kainos ir sunkumų ją gauti, antimedžiaga išlieka viena įdomiausių ir svarbiausių medžiagų mokslui.
niekada nieko ir neištirs, nes tikslas netoks. Tiesiog reikia imituoti mokslinę veiklą, retkarčiais pirstelint kokią teoriją be perpektyvų. Vienas geriausių pinigų įsisavinimo būdų – iškart po religijos.