Mes, žmonės, taip pat ir kiti gyvūnai, galime kvėpuoti, nes atmosferoje yra tinkamos koncentracijos deguonies. Žemės praeityje sąlygos ne visada buvo tinkamos ir ne visada tokios išliks. Mokslininkai jau dabar prognozuoja, kada iš atmosferos išnyks didžioji dalis gyvybę teikiančių dujų. Jas pakeis kitos.
Mūsų planetoje ne visada buvo daug deguonies. Pirmieji mikroorganizmai klestėjo itin atšiaurioje ir nepalankioje aplinkoje, kurioje nebuvo daug deguonies. Prieš 2,5 mlrd. metų, per įvykį, vadinamą Didžiuoju oksidaciniu įvykiu, deguonies revoliucija, o dažniausiai – deguonies katastrofa (atsiradus labai reaktyviam molekuliniam deguoniui, prireikė sukurti naują gynybos taktiką), Žemės atmosferoje deguonies beveik nebuvo, o dabar jame yra beveik 20 proc. deguonies, kai atsirado formos, galinčios vykdyti fotosintezę ir išskirti mūsų gyvybiškai svarbių dujų molekules.
Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje atmosferoje vėl pradės trūkti deguonies
Vietoj to ji taps turtinga metano. Tačiau būkite ramūs, tai neįvyks per artimiausią milijardą metų, todėl dar turime šiek tiek laiko. Tačiau, kaip rodo dar 2021 m. paskelbti tyrimai, kai tai įvyks, visa tai įvyks gana greitai. – Modelyje prognozuojama, kad atmosferos deoksigenacija, sparčiai mažėjant O2 kiekiui atmosferoje iki lygio, primenančio archajinės Žemės lygį, greičiausiai įvyks prieš prasidedant drėgnoms šiltnamio sąlygoms Žemės klimato sistemoje ir prieš ženkliai prarandant vandenį iš atmosferos, rašo mokslininkai straipsnyje.
Tai bus žmonijos ir daugumos kitų gyvybės formų, kurioms deguonies reikia išgyventi, pabaiga. Jei darysime prielaidą, kad žmonija išgyvens taip ilgai, reikės visam laikui palikti Žemę. Na, nebent technologijos leis gyventi mirtinomis sąlygomis.
Tokią išvadą mokslininkai padarė atlikę keletą išsamių modelių, atsižvelgdami į tokius duomenis, kaip Saulės ryškumo pokyčiai ir atitinkamai sumažėjęs anglies dioksido kiekis. Tuo pat metu šių mirtinų dujų nebuvimas reiškia, kad augalai negali vykdyti fotosintezės. Remiantis skaičiavimais, mūsų gyvybei palankios planetos istorija sudaro tik 20-30 proc. viso jos egzistavimo laiko. Tačiau net ir mums išnykus mikrobų gyvybė galės tęstis.
Ar tyrimais siekiama pasirengti armagedonui?
Jokiu būdu ne. Mums tai gali būti tik smalsumas. Taigi nei mes, nei mūsų vaikai ir ateinančios kartos to laiko nesulauksime. Tačiau mokslininkams tokios žinios leidžia tyrinėti kosmosą ieškant ne tik deguonies, bet ir kitų biologinių požymių, siekiant atrasti įvairių gyvybės formų už Saulės sistemos ribų.
Šis tyrimas buvo NASA projekto NexSS (Nexus for Exoplanet System Science), kuriuo tiriama kitų, ne tik mūsų, gyvenamų planetų egzistavimo galimybė, dalis.
Šaltinis: LiveScience.com, Interia.pl
Publikacija: Ozaki, K., Reinhard, CT The future lifetime of Earth’s oxygenated atmosphere, Nat. Geosci. 14 , 138-142 (2021). https://doi.org/10.1038/s41561-021-00693-5
Tai kad dabar Deguonis is vandenyno, o Draustiniai tik apsunkina biudzeta 30 milijonu euru uz nekirstinus medzius kaip kompensacija, atidarius visus 4 Ignalinos reaktorius kad butu kur Garinti is Pelkiniu teritorijų gela vandeni vandenilio Europai gamybai, nu gal Biski Greziniu valstybes nuosavybes, ir iki 2069 atidarius visas 77 toksinių ir pavojingu atlieku saugyklas, lietovoj, mums nusimato toksiska dykviete, kam tas Deguonies problemos postringavimas?
Iki to laiko išsivystys dideli žemės kirminai, kurie galimai surys jos gyventojus, nebent technologiškai tie gyventojai išsivystys ir sukurs saugią aplinką. Būrimas iš tirščių, gązdinima neįrodytais dalykais. O gal žmonės kvėpuos jau metanu iki to laiko, genų žirklėmis pakeitę savo DNR taip, kaip išgyve tų to bakterijos. Ot pasakų pasakos ar ne?