Kiekvieną dieną milijonai žmonių atlieka bankinius pavedimus, nesusimąstydami, kurie iš jų gali sukelti mokesčių inspekcijos susidomėjimą. Tuo tarpu mokesčių inspekcija turi teisę stebėti jūsų operacijas, jei jos viršija tam tikrus limitus arba atrodo įtartinos. Ne tik didelės sumos gali atkreipti dėmesį – reguliarūs pervedimai, neįprasti pavadinimai ar užsienio įplaukos taip pat gali atkreipti Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.
Pagal teisės aktus Mokesčių inspekcija turi teisę stebėti banko operacijas, kurios viršija tam tikras ribas. Kada pervedimas gali sukelti įtarimų? VMI susidomėjimą gali sukelti tiek dideli pervedimai, tiek reguliariai pasikartojančios mažesnių sumų operacijos. Neįprasti pervedimų pavadinimai, didelės sumos dovanos arba iš užsienio pervesti pinigai taip pat gali būti svarbus signalas mokesčių institucijoms.
Kada bankas praneša apie sandorius?
Pagal Lietuvoje galiojančias taisykles leidžiama mokesčių inspekcijų darbuotojams tikrinti banko sąskaitas prieš tai neinformavus sąskaitos savininko. Bankai privalo pranešti apie įtartinus sandorius VMI, jie sprendžia, ar sandorį reikia išsamiai išanalizuoti.
Bet kokios nustatytas ribas peržengiančios sumos turi būti pagrįstos ir įrodyta jų kilmė. Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst. eurų dovaną turi būti pasirašoma rašytinė sutartis, dovanojant daugiau nei 14,5 tūkst. eurų turi būti notaro patvirtinta sutartis. Panašiai ir su pinigų paskolinimu.
VMI susidomi tada, kai sąskaitos apyvarta per metus yra 15 tūkst. eurų, o metų gale banko sąskaitos likutis – 5 tūkst. eurų.
Pagal įstatymą, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei nuo 2016 m. pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį (t. y. gruodžio 31 d. sąskaitos likučio „nuotrauką“), jei viename banke (t. y. jeigu visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį asmens turimų sąskaitų likučių suma) jis yra 5 tūkst. eurų ir daugiau, ir nuo 2017 m. bendrą metinės apyvartos dydį (visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį asmens turimų sąskaitų įplaukų suma), jei ji viršija 15 tūkst. eurų.
Ar reguliarūs mažesni pervedimai gali sukelti įtarimų?
Iš esmės VMI gali dominti ir reguliarūs, bet mažesni pervedimai, ypač jei bendra jų suma ilgainiui padidėja iki sumų, kurios gali rodyti, kad gautos pajamos yra nedeklaruojamos.
Kada mokesčių inspekcija gali blokuoti pervedimą?
Jei Mokesčių inspekcija nustato, kad pervedimas gali būti susijęs su neteisėta veikla, pavyzdžiui, pinigų plovimu, ji gali nuspręsti blokuoti pervedimą. Be to, jei pervedimas neatitinka reikalavimų, mokesčių inspekcija gali pradėti kontrolės procedūrą.
Šaltinis: Fakt.pl
Aš sergu onkologija ( vežys), turiu ne didelę pensiją, atlikta operacija( pašalino kairę inkstą, po operacijos ištiko infarktas, ( širdies operacija)ir aš turiu kiekvienam VMI velniui aiškinti , kiek man vaikai atsiųs pinigų vaistams, maistui ir išgyventi? Kokia nesąmonė! Gal VMI man iš skirs pinigų operacijai ? Juk inkstas kainuoja ne 100 eurų! Tai tegul žiūri kur varto milijonais, o ne skriaudžia pensininkus! Idomu kas ten toks mandras sėdi ir spriendžia žmonių likimus?
Gerai, bet kodėl leido „pralošti ” milijonus pensininkų antros pakopos pensijas?
Saugykitės žmonės, vagys oficialiai dirba. Tai vadinasi seimas , kuris leidžia apvoginėt nabagėlius dirbančius ir galą su galu nesudurenčius žmones.
O apatiniuose kas slypi tikrina?
Per juos ir iseina visos zinios sukciams,is kur pas juos tokia gera informacija ir kažkaip greitai sutvarko pinigus,kas paprastam žmogui neimanoma ,didelis ?.
Gaudo nekaltus žmogelius o tie kurie slėpe tūkstančius kažkodėl jų negaudo
Baikit gasdinti su lenkų naujienom.