Sankryža, prieš kurią nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų, vadinama lygiareikšme sankryža. Tokiose sankryžose taikoma dešinės rankos taisyklė – pirmenybę turi iš dešinės atvažiuojanti transporto priemonė. Tai – bazinė Kelių eismo taisyklių nuostata. Tačiau ką daryti, jei prie sankryžos stovi tik vienas ženklas arba jis apskritai dingęs?
Kodėl ši situacija – itin pavojinga?
Realybėje lygiaverčių sankryžų miestuose beveik nėra – jos labiau išimtis nei taisyklė. Tačiau pasitaiko, kad sankryžose tiesiog dingsta pirmumo ženklai. Dažniausiai – dėl vandalizmo ar vagysčių. Kai tokių ženklų nėra, tiek pradedantieji vairuotojai, tiek patyrę eismo dalyviai patenka į dviprasmišką situaciją.
Praktinis pavyzdys: egzaminas, pasibaigęs skandalu
Vieno vairavimo egzamino metu būsimas vairuotojas turėjo sukti į dešinę. Iš kairės tuo metu atvažiavo kita transporto priemonė. Egzaminuojamasis nepastebėjo pirmumo ženklų ir vadovavosi dešinės rankos taisykle, manydamas, kad turi pirmenybę. Tačiau iš tikrųjų egzistavo ženklas „Duoti kelią“, kurį kažkas buvo pavogęs. Dėl šios priežasties jis pažeidė taisykles, išvažiavo į kelią, sukeldamas pavojų kairėje važiuojančiai transporto priemonei. Situaciją teko gelbėti egzaminuotojui, kuris panaudojo avarinį stabdį ir nutraukė egzaminą.
Kodėl ši painiava kilo?
Kaip paaiškėjo iš vaizdo registratoriaus įrašo ir kelininkų paaiškinimų, kairėje važiavęs automobilis iš tikrųjų turėjo pirmenybę, nes buvo kelias su pirmumo teise. Tačiau šis ženklas nebuvo matomas egzaminuojamajam, nes kažkas pavogė „Duoti kelią” ženklą. Tokiu atveju pagal Kelių eismo taisykles, kai nėra jokių ženklų, vairuotojas turi teisę manyti, kad sankryža – lygiareikšmė. Būtent taip ir manė būsimas vairuotojas.
Teismas stojo į egzaminuojamojo pusę
Egzaminuojamasis apskundė egzamino rezultatą, ir tiek teismas, tiek Vietos valdžios apeliacinė komisija pripažino jo argumentus pagrįstais. Teismas konstatavo: jei prieš sankryžą nėra pirmumo ženklų (nei vertikalių, nei horizontalių), vairuotojas turi teisę laikyti sankryžą lygiareikšme ir vadovautis dešinės rankos taisykle. Todėl egzaminuojamasis, manydamas, kad turi pirmumą, formaliai nepažeidė taisyklių.
Kas kaltas? Kelininkai, kelio prižiūrėtojai
Tokioje situacijoje teisinė atsakomybė galėtų tekti net kelio valdytojui, kuris, nepasirūpindamas tinkamu ženklų atstatymu, suklaidino eismo dalyvius. Šis atvejis dar kartą įrodo, kokią svarbą turi aiškus ir nuoseklus kelio ženklinimas – tiek vertikalus, tiek horizontalus.
Egzaminuotojo klaida – formuluotė
Nors egzaminuotojas pagrįstai nutraukė egzaminą, jis padarė esminę klaidą – kaip egzamino neišlaikymo priežastį nurodė „nedavė kelio sankryžoje“. Tačiau šis pagrindas buvo neteisingas, nes pagal situaciją ir tuo metu matomus ženklus, egzaminuojamasis objektyviai pirmenybės nepažeidė. Tikroji klaida buvo dėmesingumo trūkumas ir pavojingos situacijos sukėlimas, o tai galėjo būti laikoma pagrindu egzamino nutraukimui.
Šaltinis: autokult.pl
Geriau būtų įsitikinti, ar kitu keliu neatvažiuoja transporto priemonė ir ar ji žino, kad reikia praleisti. 🙂
T formos sankryza, nesant zenklu pagrindiniu keliu laikomas, kelias besitesiantis i abi puses…
Čia kuris KET punktas?
Čia X punktas, kai iš kairės atvažiuojantį sudaužai!