Yra rimta priežastis, kodėl Rusija staiga taip noriai įsitraukė į JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Kremlius desperatiškai trokšta, kad karas baigtųsi, nes beveik visais atžvilgiais šis konfliktas Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui buvo katastrofiška nesėkmė, rašo britų laikraštis „The Telegraph“.
Kremliaus propagandos mašina turbūt tikrai jaučia malonumą pašiepdama akivaizdų diskomfortą, kurį europiečiams sukelia D. Trumpo administracijos elgesys su buvusiais Vašingtono sąjungininkais.
Tačiau tai tėra bandymas nukreipti dėmesį nuo realaus spaudimo, kurį Kremlius patiria dėl pražūtingos karinės invazijos į Ukrainą, sako laikraščio gynybos ir užsienio politikos redaktorius Konas Koflinas.
„Rusijos valstybinė žiniasklaida pasinaudojo pirmosiomis D. Trumpo administracijos užuominomis Maskvos atžvilgiu ir šios savaitės pradžioje absurdiškai teigė, kad Vašingtonas dabar „pritaria mūsų vizijai“, o kitas valstybinis laikraštis užsiminė, kad „Rusija gali turėti naudos“ iš D. Trumpo prekybos karų.
Vis dėlto, nepaisant viso to, Kremlius desperatiškai tikisi, kad D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galiausiai reikš karo Ukrainoje, kuris nusiaubė Rusijos kariuomenę ir sugriovė šalies ekonomiką, pabaigą“, – rašoma straipsnyje.
Vakarų vertinimais, iš viso Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo ir buvo sužeista apie 850 000 rusų.
Be to, invazija skaudžiai smogė Rusijos ekonomikai, nes centrinio banko nustatytos palūkanų normos jau pasiekė 21 %, o lėšos karui finansuoti sparčiai senka.
Todėl suprantama, kodėl V. Putinas pasinaudojo galimybe prisijungti prie D. Trumpo taikos iniciatyvų.
Kremliaus norą užbaigti konfliktą rodo ir neseniai pateiktas pasiūlymas tarpininkauti sudarant Irano ir JAV taikos susitarimą dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos.
Maskva turi nedaug svertų, kuriais galėtų pasinaudoti galimose derybose dėl Ukrainos.
Kartu mintis apie Vakarų taikdarių dislokavimą Ukrainoje – scenarijus, kuris visiškai sugriautų Kremliaus propagandinį naratyvą apie „Vakarų agresiją prie Rusijos sienų“ – būtų tarsi dūris V. Putinui į širdį.
„Desperatišką V. Putino norą užkirsti tam kelią iliustruoja ir pikta Kremliaus reakcija į naujausią Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kuris per televiziją transliuotame kreipimesi patvirtino, kad Prancūzija kartu su kitais Europos sąjungininkais yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą, kad apsaugotų bet kokį būsimą taikos susitarimą. Kremlius šią idėją iš karto pavadino „konfrontacine“, – pažymi straipsnio autorius.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą