Daugelis mūsų šalies piliečių, sulaukę pensijos, neišmoko tinkamai tvarkyti pinigų. Anksčiau nebuvo finansinio raštingumo pamokų, o ir dabar niekas nieko neišmokys, kaip tinkamai išlaidauti ir taupyti.
Jokiu būdu nenoriu įžeisti pensininkų – gerbiu senatvę, pagarbiai elgiuosi su garbaus amžiaus žmonėmis. Tačiau negaliu nepastebėti, kad pagyvenę žmonės turi keistą požiūrį į pinigus – jie arba juos kaupia, pakišdami po čiužiniu ar suvyniodami į skudurą, arba visus atiduoda savo vaikams ir anūkams, arba net savo rankomis perduoda sukčiams.
Ne visi tokie yra – yra net 70-80 metų močiutės, kurios, visą gyvenimą dirbusios buhalterijoje ar banke, yra labai kompetentingos finansiškai, ir jaunimas turėtų iš jų pasimokyti.
Šiandien noriu papasakoti apie 3 grubias klaidas, kurias pensininkai dažnai (ne visi, bet daugelis) daro su savo pensijomis. Nes anksčiau tai buvo įprasta. Patikrinkite save ar savo artimuosius, ar jie nedaro to paties (ir paaiškinkite, kad jiems reikia keisti savo finansinius įpročius).
Klaida Nr. 1 – taupyti tūkstančių laidotuvėms
Daugelis pensininkų netiki valstybės pagalba. Ir daugelis žmonių neturi vilties dėl savo vaikų ir anūkų – dažnai senoliai, gaunantys nuolatines pensijas, taupantys maistui ir drabužiams, gyvena geriau nei jauni hipotekos kreditoriai su vaikais.
Todėl močiutės taupo laidotuvėms skirtus pinigus, kruopščiai pirkdamos viską – nuo pantalonų, pėdkelnių, naktinių marškinių iki pinigų karstui įsigyti, sumokėti už šarvojimą, plyteles, paminklą ir laidotuvių pamaldas bažnyčioje.
Kiekvieno pensininko santaupų suma skiriasi, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos, savijautos ir įsivaizdavimo apie laidotuves. Vieniems užtenka paprastų dalykų, o kiti yra pasirengę skirti 5-10 tūkstančių įsimintinam atsisveikinimui.
Be to po senelių „čiužiniais“ guli tūkstančiai eurų, žinoma metams bėgant jie gerokai nuvertėja.
Geriau paskutinius kelerius metus gyventi patogiai ir gerai maitintis. Kaip daugelis sako, dar niekas neliko gulėti ant žemės, tad kam jaudintis anksčiau laiko? Net jei šiam liūdnam reikalui išleisite dešimtis tūkstančių, surinksite žmones iš kaimo ir restorane subursite orkestrą su pučiamaisiais instrumentais, kas pasikeis? Ar liūdesys bus mažesnis?
Klaida Nr. 2 – taupyti viską, ypač maistą ir sveikatą
Sutikite, kad Lietuvoje pensijos nėra pačios didžiausios. Taip, šių pinigų užtenka tik komunalinėms paslaugoms, nebrangiam maistui ir vaistams, ir ne patiems geriausiems, o tiems, kurie yra įperkami. Štai kodėl pensininkai taupo. Ne iš meilės šiam procesui.
Taupymo nereikėtų paversti manija. Dažnai galima pamatyti, kad močiutės turguje renkasi supuvusias daržoves, kurios yra daug pigesnės, užuot paėmusios 1 gerą agurką ar pomidorą.
Arba valgo greito paruošimo košes, pilstydamos vandenį į maišelius, užuot nusipirkę kilogramą avižinių dribsnių ir išsivirę pienišką, sveikesnę košę. Žinoma galite ir toliau taupyti, tačiau pripažinkite, kad tai neduos jokios naudos. Taip galite gyventi dar 20 metų, mažindami visas išlaidas, tačiau po pagalve turėsite dešimtis tūkstančių eurų.
O paskui, po laidotuvių, vaikai randa močiutės turtus, stebėdamiesi, kodėl ji valgė tik sriubas ir visada verkšleno, kad neturi pakankamai pinigų. Jums to daryti nereikia. Reikia taupyti protingai, skaičiuojant išlaidas, ieškant akcijų, perkant nebrangius, bet naudingus produktus.
Klaida Nr. 3 – dirbti pensijoje tam, kad padėtumėte vaikams
Suaugę vaikai jau gali būti 35 ar net 45 metų amžiaus. Jie turi savo šeimas ir augina vaikus, kuriems taip pat reikia pagalbos. Tačiau seneliams nereikėtų dirbti iki 90 ar net 100 metų vien tam, kad vis dar finansiškai remtų savo atžalas.
Be to, daugelio pagyvenusių žmonių atlyginimai pensijoje būna maži. Sargams, sargybiniams ar net pašto darbuotojams dažniausiai nėra mokamos didelės algos, tad tokios pastangos retai kada duoda realią finansinę naudą.
Vaikai ir anūkai turėtų patys rūpintis savo gerove, o žmogus, sulaukęs pensijos, turi pagaliau pagalvoti apie save. Užuot dirbęs iki senatvės išsekimo, jis galėtų mėgautis užtarnautu poilsiu. Taupiai planuojant savo finansus, liks pakankamai lėšų oriam gyvenimui, ir nereikės dirbti sulaukus 80 metų.
Kada ateisi i prota,gal tu pirma pamegink tiek sutaupyti kiek senoliai turi susideje,patys be paskolu susitaupe,dabar mokinate patys sededami ant paskolu,tusciomis kisenemis ir isivaizduojate kad protingai patariate.