Google” dirbtinio intelekto įrankis per dvi dienas sugebėjo išspręsti mokslinę kai kurių superbakterijų atsparumo antibiotikams problemą, kasmet nusinešančią milijonus gyvybių. Tam pačiam mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo sugaišo daugiau nei 10 metų, rašo „Live Science“.
Mikrobiologijos profesoriaus Chosė Penadeso vadovaujama mokslininkų komanda tyrė bakteriofagą cf-PICI, kuris gali užkrėsti įvairių rūšių bakterijas. Jie iškėlė hipotezę, kad vieni virusai naudoja kitų virusų „uodegas“, kad įvestų savo DNR į bakterijos šeimininkės ląstelę. Eksperimentai šią hipotezę patvirtino, atskleisdami proveržį sukėlusį horizontalaus genų perdavimo mechanizmą, apie kurį mokslo bendruomenė anksčiau nežinojo.
Prieš kuriam nors iš komandos narių viešai pasidalinus savo išvadomis, tyrėjai pateikė tą patį klausimą „Google“ dirbtinio intelekto bendramoksliui, sukurtam padėti atlikti mokslinius tyrimus. Po dviejų dienų algoritmas pasiūlė kelis atsakymus, iš kurių vienas visiškai atitiko jų hipotezę.
„Tai faktiškai reiškė, kad algoritmas nepriklausomai išanalizavo turimus duomenis, atmetė „aklavietės“ teorijas ir pasiūlė tą pačią hipotezę, prie kurios mes priėjome per daugelį metų kruopštaus mokslinio tyrimo, tačiau per daug trumpesnį laiką“, – pareiškime teigė Londono imperatoriškojo koledžo mikrobiologijos profesorius Penadesas.
Tyrėjai pažymėjo, kad dirbtinio intelekto naudojimas nuo pat pradžių nebūtų panaikinęs eksperimentų poreikio, tačiau būtų padėjęs sukurti hipotezę daug anksčiau, taip sutaupant daug metų darbo.
Nepaisant šių ir kitų daug žadančių rezultatų, dirbtinio intelekto naudojimas moksle tebėra prieštaringas, nes kai kurie juo sukurti darbai pasirodė esantys nepakartojami arba nepatikimi. Todėl mokslininkai kuria metodus, kaip patikrinti išvadas, ir etinius dirbtinio intelekto naudojimo moksle standartus.
