Šiandien bankas yra tavo kišenėje. Ką tai reiškia? Vienas spustelėjimas telefone, ir jau gali pervesti pinigus, apmokėti sąskaitas, ar net pasiimti kreditą. Skamba patogiai ir šauniai. Bet po tuo patogumu ir šaunumu slypi rizikos, apie kurias dauguma net nesusimąsto.
Jeigu naudojiesi internetine bankininkyste, prisijungi prie savo sąskaitos per kompiuterį ar telefoną, yra taisyklės, kurias privalai žinoti. Ne todėl, kad to nori bankai – o todėl, kad viena klaida gali sunaikinti tai, ką taupei metų metus.
Lietuviai masiškai keliasi į skaitmeninį banką – bet ar tam pasiruošę?
Skaitmeninė bankininkystė tapo kasdienybe. Vis mažiau žmonių apsilanko bankų skyriuose – tik tada, kai nutinka kažkas rimto: teisiniai nesklandumai, turto klausimai ar didesnės finansinės operacijos. Visi kiti reikalai – per programėlę arba kompiuterį.
Bet kol technologijos tobulėja, žmonių įgūdžiai ne visada spėja paskui jas. Internetinė bankininkystė atrodo paprasta, kol viskas veikia. Tačiau net ir viena nedidelė klaida – gali būti lemtinga.
1. Naudojiesi programėle ar prisijungi per naršyklę? Pradėk nuo pagrindų
Jei naudojiesi internetine bankininkyste, tavo pirmasis gynybos lygis – įrenginys. Bankai tvirtina: naudok tik legalią, atnaujintą operacinę sistemą, naršyklę ir antivirusinę programinę įrangą.
Tai nėra „rekomendacija“ – tai būtinybė. Senos ar nulaužtos programos gali turėti saugumo spragų, per kurias į tavo įrenginį įsibrauti tampa ne sunkiau nei atidaryti neužrakintas duris.
Bankai taip pat pabrėžia – programėlę siųsk tik iš oficialių šaltinių, pvz., „Google Play“ ar „App Store“. Neaiški trečiųjų šalių nuoroda, net jei atrodo „lygiai tokia pati“, gali virsti spąstais.
„Naudokite ugniasienę ir reguliariai tikrinkite įrenginį antivirusine programa,“ – ragina bankų atstovai.
2. Nepatikimi įrenginiai = atviras kvietimas sukčiams
Paprasta taisyklė, kurią vis dar dažnai ignoruojame: niekada nejunkite neaiškių USB, išorinių diskų ar kitų laikmenų prie savo įrenginio, jei juo jungiatės prie banko.
Lygiai taip pat – užrakinkite savo įrenginį. Įjunkite PIN kodą, biometrinį atpažinimą, slaptažodžius. Palikti atrakintą telefoną ar kompiuterį reiškia duoti prieigą prie visų savo sąskaitų tam, kas pirmas paims įrenginį į rankas.
3. Slaptažodis: tavo silpniausia ar stipriausia vieta?
Slaptažodis – dar viena grėsmės zona.
Venk šių klaidų:
- Tas pats slaptažodis visoms paskyroms
- Slaptažodis, kurį gali atspėti tavo kaimynas („vardas123“ ar gimimo metai – ne sprendimas)
- Slaptažodžio „įsiminimas“ naršyklėje
Geriausia išeitis? Naudok slaptažodžių tvarkyklę su stipriu šifravimu, kuri automatiškai kuria ir saugo unikalius slaptažodžius. Ir dar – niekada neužsirašyk slaptažodžio ant lapelio ir nelaikyk jo piniginėje. Pavogta piniginė tuomet reiškia ne tik prarastą grynųjų kiekį, bet ir atviras duris prie tavo viso turto.
4. Tavo bankas – tikras ar suklastotas?
Vienas pavojingiausių spąstų – suklastotos svetainės. Sukčiai tampa vis sumanesni – jų sukurtos netikros bankų svetainės atrodo beveik identiškai tikroms. Vienas netikras paspaudimas – ir tavo prisijungimo duomenys atsiduria jų rankose.
Svarbiausia taisyklė: niekada neieškok banko svetainės per „Google“ ar kitą paieškos sistemą. Visada tiesiogiai įvesk tikslų adresą (pvz., swedbank.lt, seb.lt, luminor.lt ir kt.) į naršyklės laukelį.
Žalia pakabinama spyna šalia adreso laukelio – ne garantija. Sukčiai ją gali atkartoti. Tikrink visą adresą – kiekvieną raidę.
Jei pastebi ką nors neįprasto: papildomų laukų, keistų simbolių, netikėtų užklausų dėl asmens duomenų – nedelsdami nutrauk prisijungimą ir susisiek su banku.
5. Patikrink, ar jau kažkas nesilankė tavo sąskaitoje
Dar viena nedaug kam žinoma funkcija: prisijungę prie bankininkystės, galite patikrinti, kada paskutinį kartą buvo jungtasi prie sąskaitos. Jei matote prisijungimą, kurio tikrai nedarėte – tai gali būti pirmas įspėjamasis ženklas apie įsilaužimą.
Pabaigai: Tavo bankas – tavo atsakomybė
Skaitmeninis bankas – patogus. Bet patogumas visada turi kainą. Ir šiandien ši kaina – tavo saugumas.
Jokia sistema nėra šimtu procentų apsaugota, tačiau dauguma nuostolių įvyksta ne dėl programinių spragų, o dėl to, kad patys naudotojai nesilaiko pagrindinių taisyklių.
✅ Naudok tik patikimus įrenginius
✅ Nuolat atnaujink programas
✅ Saugok slaptažodžius
✅ Neatidarinėk įtartinų nuorodų
✅ Visada įsitikink, kad jungiesi į TIKRĄ banko svetainę
0 tai bankai neatsako už sukčių veiksmus? Esu labai nukentėjusi, visai ne dėl mano kaltės! Siūlyčiau iš vis panaikinti internetinė bankininkyste, jei bankai nesugeba apsaugoti mano pinigų nuo sukčių! Tai seb bankas, kuris net palūkanų nemokėjo tuo metu. Teko samdyti adbotata brangiai, į atgavau tik 900,ametus advokato išlaidas!