JAV ir Rusijos derybos kelia nerimą – ar Europos saugumo klausimai tapo svarbesni už Aljanso įsipareigojimus? Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė paaiškina, kodėl Vašingtono įsipareigojimai NATO partneriams lieka nepakeisti, nors situacija pasaulyje keičiasi. Kas tikrai slepiasi už šių įtemptų derybų ir ką tai reiškia Lietuvai?
„Mes visi turime du pasirinkimus – remtis emocijomis arba remtis faktais, faktai šiuo metu yra tokie, kad Jungtinės Valstijos yra NATO nariai, jie nesiruošia pasitraukti iš NATO pagal jokius šiuo metu matomus veiksmus“, – žurnalistams antradienį Seime sakė D. Šakalienė.
„Ar kažkokie tai pasikeitimai bus artimiausiais mėnesiais, tai tikrai galima tik spėlioti, tačiau mūsų gynybos planų visas vaizdas yra tikrai stabilus“, – teigė ministrė.
Taip ji kalbėjo prieš antradienį vyksiantį JAV prezidento Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefoninį pokalbį.
Kremlius yra pareiškęs, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.
D. Šakalienė praėjusią savaitę po pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu (Pitu Hegsetu) sakė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti papildomą JAV karių batalioną.
JAV rotacinis batalionas Lietuvoje tarnybą atlieka Pabradėje
Vašingtonas yra priėmęs sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione, savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, jog JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas D. Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.
Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis už tai, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP. Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.
Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos JAV. Neseniai jis pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.
Padidinusi skolinimosi galimybes, šiemet Lietuva krašto apsaugai ketina skirti 4 proc. BVP, o 2026–2030 metais planuoja gynybai numatyti 5-6 proc. ekonomikos dydžio.
Šaltinis: LSDP
Parašyti komentarą