Mokslininkai teigia, kad Žemėje gyvena ne 8 mlrd. žmonių: kiek mūsų yra iš tikrųjų?

Naujas kaimo gyventojų skaičiaus vertinimo metodas atskleidė, kad oficialūs duomenys gali gerokai nuvertinti tikrąjį žmonių skaičių šiuose regionuose. Tai gali reikšti, kad tikrasis pasaulio gyventojų skaičius yra daug didesnis nei oficialiai įvertintas 8,2 mlrd. gyventojų skaičius, nors ne visi mokslininkai sutinka su tokia išvada.

„Mūsų atlikti kaimo gyventojų skaičiavimai sistemingai nuvertino tikrąjį žmonių skaičių šiuose regionuose mažiausiai perpus“, – sakė Josias Lang-Ritteris iš Aalto universiteto (Suomija). Mokslininkai tyrė dėl užtvankų statybų perkeltų žmonių mastą ir nustatė didelių oficialios statistikos ir faktinio skaičiaus neatitikimų.

J. Lang-Ritter ir jo kolegos išanalizavo 307 užtvankų projektus 35 šalyse, įskaitant Kiniją, Braziliją, Australiją ir Lenkiją. Dėl šių projektų perkeltųjų žmonių skaičių jie laikė atskaitos tašku žmonių, gyvenusių šiose teritorijose prieš juos iškeldinant, skaičiui nustatyti. Tuomet jie palygino šiuos duomenis su penkiomis pagrindinėmis pasaulinėmis demografinėmis duomenų bazėmis.

Rezultatai parodė didelius neatitikimus: net ir tiksliausiose duomenų bazėse tikrasis gyventojų skaičius buvo vidutiniškai 53 %, o blogiausiais atvejais – 84 % mažesnis. „Buvome labai nustebinti, kaip smarkiai buvo nuvertinti duomenys“, – sakė Lang-Ritter.

Nors oficialiais JT skaičiavimais pasaulyje gyvena apie 8,2 mlrd. žmonių, Lang-Ritter mano, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis: „Manome, kad dabartiniai gyventojų skaičiavimai yra konservatyvūs ir yra pagrindo manyti, kad iš tikrųjų mūsų yra daug daugiau nei 8 mlrd.“

Tyrėjų komanda mano, kad pagrindinė šių neatitikimų priežastis – neišsamūs arba nepatikimi kaimo vietovių gyventojų surašymo duomenys. Taikant tradicinius gyventojų skaičiavimo metodus daugiausia dėmesio skiriama tikslumui miesto vietovėse, o kaimo bendruomenės dažnai būna nepakankamai suskaičiuotos. Tai lemia neteisingą išteklių paskirstymą ir gali turėti didelės įtakos infrastruktūros planavimui ir viešųjų paslaugų teikimui.

„Pasekmės gali būti labai rimtos, nes šie demografiniai duomenys naudojami priimant sprendimus dėl transporto, sveikatos priežiūros įstaigų ir rizikos mažinimo priemonių stichinių nelaimių ir epidemijų atveju “, – sakė Lang-Ritter.

Tačiau ne visi mokslininkai sutinka su naujaisiais skaičiavimais. Martinas Kolkas (Martin Kolk ) iš Stokholmo universiteto mano, kad tyrimas gali rodyti regioninių įverčių netikslumus, tačiau tai nereiškia, kad nacionaliniai ar pasauliniai įverčiai yra neteisingi.

Andrew Tathamas iš Sautamptono universiteto, vienos iš duomenų bazių WorldPop, kuri, kaip nustatyta tyrime, buvo nepakankamai įvertinta, vadovas, aiškina, kad gyventojų skaičiavimai atliekami derinant gyventojų surašymo duomenis, palydovines nuotraukas ir matematinį modeliavimą. Dėl palydovinių duomenų kokybės problemų, ypač iki 2010 m., gali atsirasti klaidų. „Kuo toliau į praeitį žvelgiame, tuo didesni šie netikslumai“, – sakė jis.

Nepaisant prieštaravimų, mokslininkai sutinka, kad reikia tobulinti duomenų apie kaimo gyventojus rinkimo metodus. Stuartas Guitel-Bastenas iš Honkongo mokslo ir technologijų universiteto pripažįsta, kad nepakankamas skaičiavimas gali būti dalis problemos, tačiau pritaria idėjai investuoti į tikslesnius gyventojų skaičiavimo metodus.

„Visiškai sutinku, kad turime daugiau investuoti į duomenų rinkimą kaimo vietovėse ir rasti naujoviškų gyventojų skaičiavimo metodų“, – sakė jis.

Tačiau jis skeptiškai vertina tai, kad iš tikrųjų gyventojų gali būti keliais milijardais daugiau: „Tai nerealu.“ Tathamas taip pat mano, kad tokioms išvadoms daryti reikia daugiau patikimų įrodymų: „Jei mes iš tiesų tiek nuvertiname gyventojų skaičių, tai būtų sensacija ir prieštarautų tūkstančiams kitų tyrimų.“