Trąšos ne visada yra tokios naudingos, kaip mano daugelis sodininkų. Kartais tręšimas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir pakenkti augalams. Tai pasakytina apie kompostą, kalkes, mineralines trąšas, ir net pelenus. Netinkamas šių trąšų naudojimas gali neigiamai paveikti augalų augimą ir vystymąsi.
Pateikiame sodininkų daromas klaidas, dėl kurių pelenai tampa kenksminga trąša.
Netinkamų medžiagų deginimas
Daugelis žmonių degina viską, kas dega ant ugnies ar krosnyje, o paskui pelenus naudoja tręšimui. Tai senos dažytos lentos, skudurai, išmirkyti įvairiuose junginiuose, blizgantys žurnalai ir seni laikraščiai.
Tačiau senuose spaudiniuose gali būti sunkiųjų metalų, kurie nuodija dirvožemį ir mūsų pasėlius, taip pat cheminėmis medžiagomis impregnuotų audinių.
Norėdami gauti naudingų pelenų, turite deginti tik švarią medieną, šakas, žolę ir sveikų augalų viršūnes.
Pelenai iš kepsninių su cheminiais uždegikliais
Kartais sodininkai, kepsninių turinį išpila po medžiais ir krūmais. Tačiau to daryti nereikėtų, jei anglims uždegti naudojote specialias chemines medžiagas.
Cheminiai anglių uždegikliai pelenuose gali palikti kenksmingų cheminių medžiagų likučių. Tokių pelenų naudojimas gali pakenkti augalams ir dirvožemiui.
Neapgalvotas pelenų naudojimas visiems augalams
Sodininkai patys taip pat padaro pelenus kenksmingus augalams, kai neapdairiai juos naudoja visiems augalams.
Pelenai turi šarminę reakciją, t. y. padidina dirvožemio pH. Augalams, kurie mėgsta rūgščią dirvą (viburnijoms, hortenzijoms, azalijoms, šilauogėms, rododendrams, viržiams, spygliuočiams), pelenų naudojimas gali būti žalingas. Šiems augalams geriau naudoti rūgščias trąšas arba parūgštinti dirvą. Šarminėse dirvose pelenai gali būti naudingi, tačiau svarbu atsižvelgti į konkrečių augalų poreikius.
Pelenų derinimas su azoto mineralinėmis trąšomis
Visiškai nenaudinga pelenus tręšti kartu su azoto trąšomis, nes vyksta cheminė reakcija, kurios metu išgaruoja amoniakas. Tai sutrikdo pagrindinių makroelementų pusiausvyrą dirvožemyje, ir augalams pradeda trūkti azoto.
Pelenuose yra šarminių komponentų, kurie reaguoja su azoto trąšomis, ypač amonio nitratu ir amonio sulfatu. Šios reakcijos metu susidaro dujinis amoniakas, kuris išgaruoja į atmosferą ir augalų neįsisavinamas. Todėl augalai negauna pakankamai azoto, kuris yra svarbus augimo elementas. Azoto trąšos ir pelenai turėtų būti tręšiami atskirai ir skirtingu laiku.
Pelenų derinimas su superfosfatu
Dėl superfosfato pelenai tampa kenksmingi, tiksliau, bendras šių dviejų trąšų naudojimas kenkia dirvožemiui ir yra visiškai nepriimtinas.
Nors pelenuose yra fosforo, pagrindinė problema yra ne jo perteklius, o cheminė reakcija. Pelenuose esantis kalcis reaguoja su superfosfate esančiu tirpiu fosforu ir sudaro mažiau tirpius fosforo junginius. Dėl to fosforas tampa mažiau prieinamas augalams. Be to, dėl per didelio fosforo kiekio dirvožemyje augalams gali būti sunku įsisavinti kitus svarbius elementus, pavyzdžiui, kalį, geležį ir cinką, todėl gali atsirasti chlorozė (lapų pageltimas). Todėl taip pat nerekomenduojama vienu metu naudoti pelenų ir superfosfato arba juos maišyti.
