ES Komisija paskelbė galimų nelaimių ir grėsmių planą. Jame yra 30 neatidėliotinų priemonių ir veiksmų planas, kuriame valstybėms narėms nurodoma, kaip jos turėtų pasirengti ekstremalioms situacijoms. „Naujos realijos reikalauja naujo pasirengimo lygio Europoje“, – pristatydama dokumentą sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms susijęs, pavyzdžiui, su šeimomis, gyvenančiomis potvynių zonose, ir regionais, kuriuose kyla dideli miškų gaisrai. Tačiau Komisija žengia dar toliau. „Nuo didėjančios geopolitinės įtampos ir konfliktų, hibridinių ir kibernetinio saugumo grėsmių, užsienio valstybių manipuliavimo informacija ir kišimosi į ją iki klimato kaitos ir didėjančio stichinių nelaimių skaičiaus – ES turi būti pasirengusi apsaugoti savo piliečius ir pagrindines visuomenės funkcijas, kurios yra itin svarbios demokratijai ir kasdieniam gyvenimui“, – sakoma jos pareiškime.
Įgyvendinant naująją ES strategiją, turi būti parengti būtiniausi mokyklų, ligoninių, keleivinio transporto ir telekomunikacijų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms reikalavimai.
Piliečiams ES pataria pasirūpinti atsarginėmis atsargomis, kurių turėtų užtekti bent 72 valandoms. ES turi būti įsteigtas krizių padalinys, kuris patobulins esamas struktūras. Be to, valstybėse narėse bus rengiamos civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvaus civilinės ir karinės organizacijos. ES komunikate taip pat teigiama: „Bendradarbiavimas su strateginiais partneriais, pavyzdžiui, NATO, karinio mobilumo, klimato ir saugumo, naujų technologijų, kibernetinės erdvės, kosmoso ir gynybos pramonės srityse.“
Komisija siekia, kad planai būtų įgyvendinti. Dauguma priemonių turi būti įgyvendintos šiais metais, kitos, pavyzdžiui, Europos krizių valdymo platforma, – iki 2027 m.
Parašyti komentarą