Specialistai skambina pavojaus varpais – vis dažniau bankų klientai tampa rafinuotų sukčių aukomis. Naudojami psichologiniai triukai, profesionaliai suklastoti laiškai ir net tikros bankų kalbos imitacija. Sukčių žinutės nebeskamba kaip paauglių apgaulės – jos verčia patikėti, kad susidūrėte su tikra problema, ir skubiai veikti. Taip, net ir protingi, išsilavinę žmonės šiais laikais tampa aukomis.
Tai, kad kai kurie vis dar patiki, jog tikri banko darbuotojai gali prašyti prisijungimo duomenų ar prieigos prie sąskaitos, skamba neįtikėtinai. Tačiau spaudimas, grasinimai ir netikėtai „rimta“ žinutės forma paveikia daugiau žmonių nei norėtume pripažinti. Tikroji problema ta, kad daug kas vis dar nėra „įsikalę į galvą“, jog joks bankas tokių prašymų niekada nesiunčia.
Kaip veikia naujos kartos sukčiai
Naujo tipo sukčiavimo žinutės atrodo ypač įtikinamai. Jomis bandoma įtikinti, kad jūsų sąskaita buvo užblokuota dėl neva padaryto pažeidimo, o ją atblokuoti galėsite tik spustelėję atsiųstą nuorodą. Toje nuorodoje – prašymas suvesti asmens duomenis arba prisijungimo informaciją. Kartais pridedama ir dar viena detalė – nurodoma, kad tai reikia padaryti per 24 valandas, kitaip laukia pasekmės.
Grasinimai tampa vis stipresni. Vieniems teigiama, kad sąskaita bus ištrinta, kitiems – kad skiriama bauda už neva saugumo taisyklių pažeidimą. Net ir trumpas terminas – spaudimas sureaguoti per 24 valandas – veikia kaip streso svertas. Taip žmogus, veikiamas baimės ir laiko spaudimo, padaro klaidą, kurios vėliau nebeįmanoma atitaisyti.
Sukčiai prisidengia žinomais bankais
Svarbu žinoti, kad šiuo metu aktyviai platinamos apgaulės žinutės, prisidengiančios žinomais bankais – „Swedbank“, „Luminor“, „SEB“, „Šiaulių bankas“ ir kitais. Sukčių laiškai dažnai turi banko logotipą, oficialų toną, netgi parašą su kontaktiniais duomenimis. Atrodo kaip iš tikrų bankų, tačiau tikrovėje tai gerai parengti spąstai.
Tokie laiškai gali atrodyti profesionaliai net ir patyrusiam vartotojui. Bet jei žinutėje prašoma skubiai veikti, nurodomas labai trumpas terminas, pateikiamos nuorodos į nežinomus adresus – tai klasikiniai sukčiavimo požymiai. Ir net jei laiškas iš pirmo žvilgsnio atrodo teisėtas, reikia įjungti kritinį mąstymą.
Apgavystes galima atpažinti, bet tam reikia žinoti ženklus
Sukčių žinutės dažnai turi pasikartojančius bruožus. Jos prasideda neasmeniškai, nėra kreipimosi vardu. Siuntėjo adresas gali atrodyti panašus į tikrą, bet jame bus smulkių neatitikimų – papildoma raidė, keistas domenas. Laiškuose paprastai būna viena ar kelios nuorodos – jos veda į netikras svetaines, kurios tik imituoja bankų puslapius. Sukčiai bando jus spausti laiku – neva turite reaguoti nedelsiant. O gramatinės klaidos ar keista žodžių tvarka laiške – taip pat ženklas, kad tai neprofesionalus vertimas, o ne oficialus banko pranešimas.
Nors daugelis galėtų pasakyti „aš niekada taip neapsigaučiau“, realybė kitokia. Sukčiai moka sukelti stresą ir sukurti situaciją, kurioje net patyręs žmogus suabejoja. Todėl svarbu ne tik atpažinti ženklus, bet ir žinoti, kaip reaguoti.
Kaip elgtis, jei įtariate apgaulę
Jei gavote įtartiną laišką, pirmas dalykas – nespauskite jokių nuorodų. Net jei laiškas atrodo įtikinamai, neatsakinėkite į jį. Tiesiog perkelkite pranešimą į nepageidaujamų laiškų katalogą ir pamirškite jį. Jei kyla abejonių, geriausia – nueiti tiesiai į banko svetainę įvedus adresą ranka arba pasitikrinti informaciją oficialioje banko programėlėje. Ten rasite viską, ką reikia žinoti apie tikrus pranešimus ar perspėjimus.
Dar viena naudinga priemonė – skambutis į banką. Naudokite tik oficialų numerį, kurį rasite banko puslapyje. Neatsakinėkite į skambučius ar SMS, kurių kilmė kelia įtarimų.
Kibernetinis saugumas – tai ne ateitis, tai dabartis
Kibernetinių grėsmių skaičius auga. Ne tik laiškai kelia pavojų – įsilaužėliai taip pat aktyvūs ir mūsų namų tinkluose. WLAN tinklai tampa taikiniu, jei nėra apsaugoti slaptažodžiais ar jei maršrutizatorius nenaudoja atnaujintos saugumo programinės įrangos. Net naršyklės – kaip „Google Chrome“ – tampa potencialia grėsme, jei jose aptinkamos pažeidžiamos vietos, kurias išnaudoja įsilaužėliai. Todėl būtina ne tik stebėti el. laiškus, bet ir nuolat atnaujinti savo įrenginius.
Vienas klaidingas žingsnis – ir viskas gali dingti
Saugumas šiais laikais nėra vien techninis dalykas. Tai – elgesio kultūra, įpročiai ir budrumas. Vienas klaidingas sprendimas, padarytas skubant ar nepagalvojus, gali kainuoti ne tik santaupas, bet ir asmens duomenų kontrolę. Dėl to vis daugiau žmonių praranda ne tik pinigus, bet ir ramybę.
Kibernetinio sukčiavimo metodai nuolat tobulėja, bet jūsų gynyba taip pat gali būti stipri – jei žinote, kaip atpažinti pavojų ir laiku sustoti. Tik nuo jūsų priklauso, ar leisite save įvilioti į spąstus. Kritinis mąstymas, atsargumas ir žinių atnaujinimas – tai trys ginklai, kurie išgelbės jus nuo labai realios grėsmės.
Pasidalinkite šia informacija su tais, kurie vis dar nesijaučia saugūs internete – jūsų vienas perspėjimas gali apsaugoti kažkieno viso gyvenimo santaupas.
Parašyti komentarą