Ežerai visame pasaulyje pamažu dūsta. Atlikus daugiau nei 15 vandens telkinių visame pasaulyje tyrimą paaiškėjo, kad ištirpusio deguonies (DO) kiekis mažėja nerimą keliančiu greičiu. Remiantis žurnale „Science Advances“ paskelbtais tarptautinės komandos, kuriai vadovavo Yibo Zhangas iš Kinijos mokslų akademijos, atliktais tyrimais, net 83 proc. tirtų ežerų sistemingai mažėja deguonies kiekis. Tai rimta problema, nes deguonis yra labai svarbus vandens ekosistemų gyvybei.
Tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo 754 ežerus, kurių plotas ne mažesnis kaip 10 kvadratinių kilometrų. Daugiausia, 461 į tyrimą įtrauktas ežeras, yra Šiaurės Amerikoje, 170 – Azijoje ir 98 – Europoje.
Atlikus tūkstančius matavimų paaiškėjo, kad vidutinis pasaulinis deguonies koncentracijos sumažėjimas ežeruose 2003-2023 m.buvo -0,049 miligramo litre per dešimtmetį, o tai viršija vandenynuose (-0,022 mg/l per dešimtmetį) ir upėse (-0,038 mg/l per dešimtmetį) stebimą mažėjimo tempą. Šis mažėjimas kelia nerimą ir rodo, kad ežerai yra labiau pažeidžiami klimato kaitos poveikio nei kiti vandens telkiniai.
Deguonies mažėjimo priežastys
Pagrindinė priežastis, dėl kurios stebimas deguonies mažėjimas, yra visuotinis atšilimas. Kaip aiškina mokslininkai, šiltesniame vandenyje mažiau tirpsta deguonies. Tyrimas rodo, kad kylanti temperatūra lemia maždaug 55 proc. pasaulinio deguonies sumažėjimo ežeruose. „Padidėjusi vandens temperatūra ne tik sumažina deguonies tirpumą, bet ir vertikalų vandens maišymąsi, todėl deguonį sunkiau pernešti į gilesnius ežero sluoksnius“, – aiškina Yibo Zhangas žurnale ‚Science Advances‘.
Be to, intensyvios karščio bangos pagreitina ežerų deguonies šalinimo procesus. Pasirodo, kad per šiuos ekstremalius įvykius deguonies kiekis gali sumažėti vidutiniškai 7,7 proc. palyginti su vidutinėmis klimato sąlygomis. „Ekstremalūs orų reiškiniai per trumpą laiką gali smarkiai paspartinti deguonies netekimą“, – priduria Zhangas. Ypač pažeidžiami vidutinėse platumose esantys ežerai, kuriuose per karščio bangas temperatūros amplitudės būna didelės – vandens temperatūra vos per kelias dienas gali pakilti iki keliolikos laipsnių.
Blogiausia Šiaurės Amerikoje ir Europoje
Labiausiai deguonies kiekis sumažėjo Šiaurės Amerikos (-0,13 mg/l per dešimtmetį) ir Europos (-0,074 mg/l per dešimtmetį) ežeruose. Mažiausiai nukentėjo ežerai Pietų Amerikoje (-0,012 mg/l per dešimtmetį) ir Afrikoje (-0,03 mg/l per dešimtmetį). Įdomu tai, kad deguonies kiekis padidėjo kai kuriuose atogrąžų ežeruose, daugiausia dėl padidėjusio augalų, kuriems tinka aukštesnė vandens temperatūra, fotosintezės aktyvumo.
Ekspertai pabrėžia, kad regioninius skirtumus, be kita ko, lemia vietinės žmogaus veiklos intensyvumas, pavyzdžiui, žemės ūkis ar urbanizacija, kurie sustiprina eutrofikacijos procesus, ypač išsivysčiusiose šalyse, kur vandens aplinkai daromas didelis spaudimas. Dėl padidėjusio maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo), gaunamų iš žemės ūkio, komunalinių nuotekų ar atmosferos nuosėdų, kiekio sparčiai didėja dumblių biomasė. Jiems skaidytis sunaudojama daug deguonies, todėl didėja deguonies trūkumas. Analizės duomenimis, eutrofikacija lemia apie 10 proc. pasaulinio deguonies sumažėjimo.
Tropiniuose ežeruose šis poveikis yra sudėtingesnis. Aukšta vandens temperatūra sudaro palankias sąlygas stipresniam dumblių žydėjimui, kuris fotosintezės metu padidina deguonies gamybą, todėl deguonies kiekis gali padidėti net lokaliai. Tačiau tuo pat metu intensyvus šių dumblių irimas kitu metu sukelia didelį vietinį deguonies trūkumą.
Pasekmės ekosistemoms ir žmonėms
Deguonies kiekio sumažėjimas turi toli siekiančių ekologinių pasekmių. Sumažėjęs deguonies kiekis žemiau 6 mg/l sukelia stresą daugeliui žuvų rūšių, mažina jų augimą ir maisto suvartojimą. Remiantis prognozėmis, iki XXI a. pabaigos ežerų, kuriuose jaučiamas deguonies trūkumas, skaičius gali padvigubėti. Iš 754 tirtų ežerų 315 ežerų iki šio šimtmečio pabaigos patirs tokį stresą pagal vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų, o pagal didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų – net 384 ežerai. Tai reiškia, kad deguonies pradės trūkti daugiau kaip 50 proc. gėlo vandens telkinių.
„Mažas deguonies kiekis turi įtakos ne tik žuvims, bet ir visai mitybos grandinei, o tai sukels rimtų pasekmių vietos bendruomenėms, priklausomoms nuo žvejybos ir turizmo“, – perspėja tyrimo bendraautorius Kun Shi iš Kinijos mokslų akademijos.
Ežerų ateitis besikeičiančio klimato sąlygomis
Mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius deguonies mažėjimo tempai gali dar labiau suintensyvėti. Pagal nuosaikaus klimato scenarijų iki šimtmečio pabaigos pasaulinis deguonies kiekis ežeruose sumažės maždaug 0,41 mg/l. Pagal nepalankiausią klimato scenarijų šis sumažėjimas sieks net 0,86 mg/l (8,8 proc.).
„Turime imtis ryžtingų veiksmų tiek vietos, tiek pasaulio mastu, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir maistinių medžiagų patekimą į vandenį, kol poveikis ežerų ekosistemoms nebus negrįžtamas“, – apibendrina tyrimo bendraautorius R. Iestynas Woolway iš Readingo universiteto.
Nors ežerai užima tik nedidelę Žemės paviršiaus dalį, jų vaidmuo yra neproporcingai didesnis, nei galima būtų manyti. Jie yra geriamojo vandens šaltinis, reguliuoja klimatą, juose gyvena tūkstančiai rūšių ir jie yra aplinkos pokyčių istorijos liudininkai. Jų ekologinė, ekonominė ir kultūrinė svarba tampa tuo akivaizdesnė, kuo didesnė grėsmė kyla jų ekosistemoms.
Gamtiniu požiūriu ežerai yra biologinės įvairovės oazės. Jų vandenyse gyvena žuvys, varliagyviai, vandens augalai ir nesuskaičiuojama daugybė mikroorganizmų, sudarančių sudėtingas mitybos grandines. Gėlo vandens telkiniuose, nors jie sudaro mažiau nei 1 proc. planetos paviršiaus, gyvena net 6 proc. žinomų gyvūnų rūšių.
Ežerai taip pat yra natūralūs klimato buferiai. Vanduo absorbuoja šilumą ir anglies dioksidą, todėl sušvelnina temperatūros svyravimus ir daro įtaką vietos oro sąlygoms. Dėl ežerų šiluminės struktūros pokyčių, pavyzdžiui, dėl šiltėjančio klimato, sutrinka vandens maišymasis, o tai savo ruožtu mažina deguonies patekimą į gilesnius sluoksnius. Rezultatas? Buveinių būklės blogėjimas ir vadinamųjų „negyvųjų zonų“ rizika.
Negalima pamiršti ir ežerų vaidmens žmonėms. Milijonams žmonių visame pasaulyje jie yra vandens, maisto, poilsio ir dažnai kultūrinio identiteto šaltinis. Vandens kokybės pokyčiai, pavyzdžiui, deguonies kiekio mažėjimas arba cianobakterijų žydėjimas, gali sukelti brangiai kainuojančias sveikatos ir ekonomines krizes.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą