Ar 2026 m. gali būti pražūtingi žmonijai? Mokslininkas įspėjo apie galimą pasaulinę katastrofą. Buvo paminėta net konkreti data

Ar 2026 m. gali būti lemtingas žmonijos lūžio taškas? Praėjusio amžiaus viduryje austrų kilmės fizikas Heinzas von Foersteris, remdamasis matematiniais modeliais, prognozavo, kad šie metai gali tapti kritiniu žmonijos raidos momentu – tašku, kai Žemės ištekliai nebegalės išlaikyti sparčiai augančios žmonių populiacijos, rašo Science.

Mokslininkas, remdamasis istoriniais gyventojų skaičiaus duomenimis, sukūrė matematinį modelį, pagal kurį prognozuoja, kad jei žmonių populiacija ir toliau augs dabartiniu tempu, 2026 m. lapkričio 13 d. ji pasieks matematinį singuliarumą.

Idėja apie žmonijos ateitį, kuriai grėsmę kelia gyventojų perteklius, nėra nauja.

Dar XVIII a. anglų ekonomistas Tomas Robertas Maltusas (Thomas Robert Malthus) teigė, kad žmonių populiacija auga greičiau nei maisto gamyba ir kad be griežtos gimstamumo kontrolės žmonijos laukia neišvengiama krizė.

Nors technologinė pažanga žemės ūkyje kol kas užkerta kelią tokiam scenarijui, per didelio gyventojų skaičiaus grėsmė šiandien tampa nuolatine problema, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą, urbanizaciją ir gamtos išteklių išeikvojimą.

Fairsterio prognozė pagrįsta eksponentinio augimo modeliu.

Paprastai tariant, žmonių skaičius Žemėje didėja taip sparčiai, kad tam tikru momentu Žemė paprasčiausiai nebegalės aprūpinti visiems reikalingais ištekliais.

Jis apskaičiavo, kad šis lūžio taškas gali būti pasiektas 2026 m.

Nors technologinė pažanga, ypač žemės ūkio ir medicinos srityse, leido pailginti gyvenimo trukmę ir padidinti maisto produktų gamybą, tai taip pat kelia naujų iššūkių. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnis spaudimas aplinkai, vandens ir energijos ištekliams.

Nors von Fursterio „paskutinio teismo dienos“ prognozė gali atrodyti nerimą kelianti, daugelis ekspertų mano, kad žmogaus kūrybiškumas ir technologinė pažanga taip pat gali padėti rasti šios krizės sprendimo būdus.

Tvarus miestų vystymasis, švietimas, ypač reprodukcinės sveikatos srityje, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir tarptautinis bendradarbiavimas gali tapti subalansuotos ir tvarios ateities pagrindu.

Tuo pat metu gyventojų perteklius nėra vien išteklių problema: jis taip pat turi įtakos socialiniam teisingumui, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, švietimui ir net psichologinei visuomenės gerovei.

Žmonės, jaučiantys egzistencinį nerimą dėl ateities, dažnai kenčia nuo „gyventojų nerimo“ – jausmo, kad pasaulis darosi per mažas ir per sudėtingas, kad jame būtų galima jaustis saugiai.

Nors 2026 m. von Foersterio teorijoje įvardijami kaip lūžio taškas, istorija rodo, kad daugelis „paskutinės nakties“ prognozių neišsipildė. Tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti – priešingai, turime veikti, kol dar yra laiko pakeisti kryptį.

Šaltinis: la.lv