Joks išradimas ar naudinga funkcija neišliks ilgiau nei šimtmetį, jei nebus naudinga paprastiems žmonėms. Ir nors klasikinis šveicariškas „Victorinox“ peilis nuo savo atsiradimo gavo daugybę modifikacijų, jis vis dar yra toks pat daugiafunkcinis, koks tik gali būti.
Jei kada nors turėjote tokį peilį, tikriausiai susimąstėte, kokia yra tikroji šios mažos skylutės (kaip pavaizduota aukščiau) paskirtis.
Šiek tiek informacijos
Karlui Elseneriui atidarius savo įmonę ir pradėjus kurti populiarius šveicariškus peilius, jo daugiafunkcinis „Victorinox“ peilis sulaukė atgarsio visuomenėje ir dėl to Elseneris tapo oficialiu tokių peilių tiekėju visai Šveicarijos armijai.
Šiuolaikinio klasikinio šveicariško peilio, kaip ir prieš 129 metus, daugiafunkcinio šveicariško peilio funkcijos nelabai pasikeitė, tačiau vienas peilio elementas, išskyrus smulkias detales, išliko beveik nepakitęs visą šimtmetį:
Nuo 1891 iki 1961 m. originalūs „Victorinox“ peiliai turėjo klasikinį kūginę šluotelę smailėjančiu galu, kurį kareiviai dažniau naudojo šautuvų vamzdžiams valyti (kaip nurodoma kai kuriuose 1890-ųjų pabaigos dokumentuose).
1961-1985 m. šluotelė buvo pakeista – ji turėjo aštrią briauną ir griovelį, todėl buvo labai veiksminga dirbant su oda, medžiu ar minkštaisiais metalais.
Nuo 1985 m. iki šių dienų „Victorinox“ yla turi skylutę arba ąselę. Akutė pirmiausia buvo naudojama siuvimui, kad pro ją būtų galima prakišti siūlą, reikalingą skubiai susiūti odos gaminius ar kitas medžiagas.
Ar tai skamba keistai? Visai ne!
Tai tikrai patogus dalykas, ypač avariniu būdu taisant kuprines, diržus ar bet kokius kitus žygio reikmenis. Žinoma, jis neveikia taip pat kaip tradicinė adata, nes nėra galimybės prakišti visą peilį pro medžiagos gabalą. Tačiau, pasitelkę tinkamą techniką ir kantrybę, galite pasiekti norimą rezultatą.
Parašyti komentarą