Meteorologų teigimu, tai klimato anomalija: tokie karščiai balandžio viduriui nebūdingi ir juos lemia klimato kaita, praneša LRT.LT. Kai kurie Lietuvos gyventojai jau deginasi prie Žaliųjų ežerų Vilniuje, o ispanės net maudosi ežere. Jos tikėjosi po Lietuvą vaikščioti su striuke ar paltu, tačiau iš tiesų pasirodė, kad čia karščiau nei dabar Ispanijoje.
Tai patvirtina ir meteorologas Gytis Valaika: „Likusioje Europos dalyje buvo gana vėsu – 10, daugiausia 15 laipsnių šilumos. Tačiau Lietuvoje ir jos apylinkėse šilčiau nei Pietų Europos šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje“, – sako jis.
Karštis iš Afrikos gali sukelti sausrą
Lietuvoje temperatūra paprastai viršijo 25 laipsnius Celsijaus. Ypač karšta buvo balandžio 18 d. – Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje termometrai rodė 29,1 °C, 6 laipsniais daugiau nei ankstesnis rekordas.
„Ši anomalija atėjo su stipriu pietų oro srautu iš šiaurės Afrikos – kartu su dulkėmis ir smėliu. Aukšta temperatūra sukelia didesnį garavimą. O kadangi kritulių ir taip iškrenta labai mažai, visa tai lemia sausrą. Jei kritulių nebeliks, tai tikriausiai virs savaimine sausra“, – perspėjo meteorologas.
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjas sako, kad prie tokių klimato pokyčių teks prisitaikyti.
„Pasėliai gali išdžiūti, tai turės įtakos derliui. Akivaizdu, kad ateityje tokių ekstremalių situacijų bus daugiau, todėl turime pasiruošti inžineriniais valdymo sprendimais – <…> tai arba sausinimas, arba drėkinimas“, – sako ji.
Erkės yra aktyvios ir pavojingos
Pasak mokslininkės, tokie klimato pokyčiai lems sausras, o vėliau – potvynius. Aplinkosaugininkai pastebi, kad ankstyva šiluma taip pat pakeičia augalų žydėjimo ir sėklų sklaidos laiką, o tai turi įtakos jais besimaitinantiems gyvūnams.
„Prieš 40 metų buvo įprasta, kad mėlynės žydėdavo birželio viduryje, o dabar jos žydi dabar. <…> Anemonai, gėlės, žydinčios per Motinos dieną, dabar beveik nežydi, nes pradeda žydėti maždaug mėnesiu anksčiau – balandžio pradžioje“, – sako Baltijos aplinkos forumo ekologė Eglė Vičiūnienė.
Besikeičiantis klimatas ilgina erkių aktyvumo laikotarpį. Ekspertų teigimu, pernai erkės buvo aktyvios nuo kovo iki šių metų vasario vidurio.
„Tas ramybės periodas, kai galėjome drąsiai teigti, kad gamtoje nėra aktyvių erkių, truko tik dvi savaites – nuo vasario vidurio iki mėnesio pabaigos. O tai turi įtakos sergamumui ligomis: kuo ilgiau erkės yra aktyvios, tuo didesnė tikimybė, kad jos įkanda žmonėms“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žigutėnė.
Šiemet Lietuvoje jau užregistruota 10 erkinio encefalito atvejų.
Pasaulinė problema
Panašu, kad besikeičiančio klimato problema yra pasaulinio masto. Kaip pastebi mokslininkai naujoje Europos Koperniko tarnybos ataskaitoje, praėjusieji, 2024-ieji, metai Europoje buvo karščiausi nuo stebėjimų istorijos pradžios. Rekordiškai aukšta metinė temperatūra užfiksuota beveik pusėje žemyno. O nuo pramonės eros pradžios (nuo XIX a. pirmosios pusės) vidutinė oro temperatūra Europoje pakilo 2,4 laipsnio (visame pasaulyje šis rodiklis yra 1,3 laipsnio).
Šaltinis: LRT
Parašyti komentarą