Europos mokėjimų iniciatyva (EPI) įspėja, kad Europos nepriklausomybei skaitmeninių mokėjimų srityje iškilo pavojus. 2026 m. ji, naudodama savo platformą „Wero“, įtrauks momentinius mokėjimus fiziniuose prekybininkuose.
Idėja nėra nauja, tačiau dabar ji laikoma neatidėliotina: bankai siekia paspartinti Europos „Bizum“. Europos mokėjimų iniciatyva (EPI) paskelbė kvietimą suvienyti jėgas ir sukurti didelę bendrą visų Europos šalių momentinių mokėjimų platformą „Bizum“ stiliumi, kuri konkuruotų su tarptautinėmis milžinėmis, tokiomis kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Pasiūlymu siekiama sujungti įvairias Europoje jau veikiančias mokėjimo programėles: „Bizum“ Ispanijoje, „Bancomat Pay“ Italijoje ar „SIBS“ Portugalijoje, ir paversti jas viena platforma, kuria būtų galima naudotis ir siunčiant pinigus, ir perkant.
Pirmadienį paskelbtame pareiškime projektą remiantys bankai (daugiausia iš Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos) įspėja, kad Europos nepriklausomybei iškilo pavojus svarbiame sektoriuje – skaitmeniniuose mokėjimuose, kuriuose vis labiau dominuoja JAV bendrovės. „Europa turi rasti savo kelią link suverenumo ir nepriklausomybės mokėjimų srityje. Tai jau nebe ateities projektas, o būtinybė, su kuria susiduria visos Europos šalys. Turime aktyviai dirbti, kad rastume perspektyvų sprendimą, kuris prisidėtų prie Europos mokėjimų suverenumo ir nepriklausomybės“, – sako jis.
Platforma, kuria grindžiama ši iniciatyva, jau turi pavadinimą: „Wero“. Nors už Vokietijos ir Prancūzijos ribų ši programėlė dar mažai žinoma, ji jau turi daugiau kaip 40 mln. registruotų naudotojų. Ją sukūrė EPI, ji yra iDEAL Nyderlanduose, Giropay Vokietijoje, Paylib Prancūzijoje ir Payconiq Belgijoje evoliucija. Šiuo metu ja galima siųsti ir gauti pinigus tarp fizinių asmenų, o šią vasarą ji bus pritaikyta ir elektroninės prekybos mokėjimams. 2026 m. bus pridėta daugiau funkcijų, iš kurių pagrindinė – mokėjimai fizinėse parduotuvėse mobiliaisiais telefonais naudojant QR kodus ir NFC. Taip pat bus galima apmokėti sąskaitas. Siekiama pasiūlyti universalią alternatyvą, kad Europos piliečiai galėtų atsiskaityti bet kurioje šalyje naudodamiesi viena programėle, nenaudodami užsienio kortelių ir nepasikliaudami pasauliniais tarpininkais.
„Europos privačios finansų įstaigos jau ne vienerius metus tiesia kelią, kurdamos vietines, o dabar ir europines alternatyvas, pasinaudodamos šiais metais įsigaliojusiu Europos reguliavimo institucijų parengtu ES reglamentu dėl neatidėliotinų mokėjimų. Mūsų tikslas – atsakyti į šį iššūkį unikaliu, visą Europą apimančiu skubaus mokėjimo sprendimu „viskas viename“, galinčiu ilgainiui aprėpti visus vartotojams ir prekybininkams reikalingus naudojimo atvejus. Tai yra mūsų pagrindinis principas ir misija, kurią užsibrėžėme nuo pat pradžių“, – sakoma pareiškime.
EPI vadovauja 16 Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos bankų, įskaitant BNP Paribas, Société Générale, Crédit Agricole ir Deutsche Bank. Ispanijos bankai Santander, BBVA ir CaixaBank taip pat priklausė šiam konsorciumui iš pradžių, kai jau buvo kalbama apie Europos momentinių mokėjimų platformos sukūrimą. Tačiau vėliau jie nusprendė sutelkti dėmesį į nacionalinę programėlę „Bizum“. Ispanijos, Italijos ir Portugalijos programėlės susijungė, o Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų programėlės tą patį padarė po „Wero“ skėčiu. Dabar EPI siūlo sujungti visas platformas. „Visi šie sprendimai įrodė savo vertę. Dabar atėjo laikas jiems dirbti kartu“, – aiškina jie. Konsorciumo pateiktais duomenimis, visi momentinių mokėjimų sprendimai Europoje turi daugiau kaip 120 mln. naudotojų.
„Visi šie Europoje gimę mokėjimo sprendimai sėkmingai vystosi ir yra patrauklūs Europos prekybininkams, ypač dėl to, kad jie siūlo novatorišką alternatyvą tarptautinėms kortelių schemoms ir kitiems tarptautiniams mokėjimo sprendimams. EPI yra pasirengusi bendradarbiauti su esamomis reprezentatyviomis vietinėmis skaitmeninių mokėjimų schemomis Europoje, siekdama sukurti veiksmingą sąveikos modelį, pagrįstą bendru prekybininkų priėmimo sprendimu, kuriuo naudotųsi visos šios Europos schemos ir kuris leistų veikti tarpvalstybiniu mastu ir apimtų visą Europą“, – priduria jis.
Kiek daugiau nei prieš metus pats Europos Centrinis Bankas (ECB) paragino bankus padvigubinti pastangas kuriant Europos mokėjimų struktūrą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo užsienio bendrovių ir padaryti mokėjimus prieinamesnius, pigesnius ir paprastesnius tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms. Šiuo atžvilgiu jis pabrėžė Europos mokėjimų iniciatyvą ir jos bandymą sukurti Europos Bizum.
