Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Straipsniai Kita Mokslininkai atrado karčiausią medžiagą Žemėje. Palyginti su ja, citrina yra beskonė
Kita

Mokslininkai atrado karčiausią medžiagą Žemėje. Palyginti su ja, citrina yra beskonė

Karčiausia medžiaga
Dalintis

Miuncheno technikos universiteto (TUM) ir Leibnizo Maisto sistemų biologijos instituto mokslininkai, vadovaujami daktaro Maiko Bėrenso (Mike Behrens), padarė sensacingą atradimą. Medieną ardantis grybas Amaropostia stiptica (taip pat žinomas kaip Postia stiptica) oficialiai pripažintas turinčiu kartčiausią žinomą natūralią medžiagą planetoje.

Palyginti su šio grybo kartumu, net tokie produktai kaip citrinos, stipri kava ar briuseliniai kopūstai atrodo itin švelnaus skonio.

Nepaisant neįtikėtino kartumo, šis grybas nėra nuodingas žmonėms. Tyrėjai, nusprendę ištirti jo molekulinę sudėtį, atrado tris anksčiau nežinomas chemines medžiagas, lemiančias kartumą. Viena iš jų – oligoporinas D – gali būti pati karčiausia iš visų šiuo metu žinomų medžiagų. Šis junginys itin stipriai aktyvuoja specifinius kartumo receptorius burnoje; jo kartumas jaučiamas net esant ekstremaliai mažai koncentracijai, gerokai mažesnei nei daugelio kitų karčiųjų junginių, tokių kaip chininas (kartumo etalonas). Minima koncentracija „vieno gramo 106 vonių vandens” yra vaizdingas palyginimas, pabrėžiantis ypatingą jautrumą šiai medžiagai.

Nors kartusis grybas neturi gastronominės vertės, jo vartojimas maistui nėra laikomas pavojingu. Mokslininkai primena, kad kartaus skonio receptoriai yra ne tik burnoje. Jų randama ir skrandyje, storojoje žarnoje, kvėpavimo takuose ir net odoje, kur jie atlieka įvairias fiziologines funkcijas, pavyzdžiui, susijusias su imuniniu atsaku ar medžiagų apykaita.

Ekspertai pabrėžė, kad kartūs junginiai grybuose yra palyginti menkai ištirti. Tokių itin aktyvių medžiagų kaip oligoporinas D atradimas gali padėti geriau suprasti sudėtingus žmogaus skonio suvokimo mechanizmus ir kartumo receptorių veiklą visame organizme. Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Mike’o Behrenso, jų darbo rezultatai gali atverti naujas galimybes maisto produktų kūrimo ir sveikatos priežiūros srityse. Pavyzdžiui, tai galėtų padėti kurti efektyvesnius kartumo blokatorius (kad vaistai būtų priimtinesnio skonio) arba geriau suprasti ryšį tarp kartumo suvokimo ir tam tikrų ligų ar metabolinių procesų.

Šaltinis: Sports.kz

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Joninės birželio 24 dieną

Vasaros saulėgrįža 2025: Šeštadienį – ilgiausia metų diena, kai Lietuvoje prasideda astronominė vasara

Šeštadienį, birželio 21-ąją, oficialiai prasidės astronominė vasara šiauriniame pusrutulyje. Lietuvoje tai bus...

Faktai apie Jonines / katatonia82 / Shutterstock.com

Jei esi prijaučiantis Joninėms: 10 įdomių faktų apie Jonines – sužinokite daugiau apie šią šventę

Joninės – viena seniausių ir magiškiausių lietuviškų švenčių, kurios šaknys siekia net...

Pavedimas SEB programėle / Postmodern Studio / Shutterstock.com

Vienas žodis – ir tavo bankinis pavedimas jau stabdomas: ko jokiu būdu nerašyti mokėjimo paskirtyje?

Atrodo, kas čia tokio – pervedi pinigus artimajam ir į paskirties laukelį...

Saulės audros

Stipri saulės audra Žemę ištiko prieš 9200 metų. Mokslininkai teigia, kad žmonija nėra pasirengusi panašiems įvykiams

Saulės audros įvyksta dažniau, nei visuotinai manoma, tačiau iki šiol jos nebuvo...