Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Už uždarų durų: pagrindiniai požymiai, kad jūsų tėvai – narcizai
Psichologija ir santykiai

Už uždarų durų: pagrindiniai požymiai, kad jūsų tėvai – narcizai

Už uždarų durų
Dalintis

Augimas šeimoje, kurioje vienas iš tėvų, arba abu, yra narcizas / narcizai, palieka gilų pėdsaką visam žmogaus gyvenimui.  Tai formuoja jo savivertę, tarpasmeninių santykių stilių ir nemaža dalimi lemia psichinės sveikatos būklę.

 

Tėvai narcizai: 5 tai įrodantys požymiai

Narcizų ar narcizo vaikai dažnai susiduria su jausmu, kad yra nematomi – kad jie patys ir jų pasiekimai yra nepakankamai vertinami ir menkinami. Tai formuoja kaltės jausmą ir nepilnavertiškumo kompleksą, kuris suaugus gali pasireikšti sunkumais kuriant sveikus santykius, savęs vertinimo problemomis, priklausomybėmis ir polinkiu į savidestrukcinį elgesį.

Karl Nassar, psichologas, specializuojantis šeimos santykių srityje, išskiria 5 požymius, rodančius, kad jūsų tėvai greičiausiai yra narcizai.

 

Jausmas, kad einate peilio ašmenimis

Šis jausmas kyla dėl narcizo elgesio nenuspėjamumo, jo staigių nuotaikos pokyčių ir nesugebėjimo adekvačiai reaguoti į kitų poreikius.

Vaikai mokosi (ir išmoksta) numatyti pyktį bei vengti konfliktų su tėvais, slopindami savo emocijas, jausmus ir poreikius. Jie jaučiasi vieniši, jiems sunku ateityje užmegzti pasitikėjimu grindžiamus santykius.

 

Tėvai nepripažįsta jūsų pasiekimų

Dažnai būna taip, kad vietoj to, jog pagirtų vaiką, mama ar tėtis perkelia visą dėmesį į savo pasiekimus, pavyzdžiui, prisimindami, kokį pažymį jie gavo už tą patį dalyką mokykloje. Reikalas tas, kad narcizams sunku pripažinti faktą, kad kažkas gali būti sėkmingesnis ir laimingesnis už juos.

„Narcizams būtina jausti pripažinimą, – priduria psichologė Michelle Leno, sertifikuota psichologė. – Jie jaučia nerimą, jei nėra dėmesio centre“.

Tuo pačiu metu, kalbėdami su kitais žmonėmis, jie girsis savo vaiku ar vaikais – taip jie patvirtina savo vertę.

 

Jų poreikiai –  visada svarbiausi

Tėvai narcizai dažnai demonstruoja didžiulį savo svarbos ir pranašumo jausmą. Jie yra visatos centras, o kitų žmonių nuomonės ir jausmai jiems yra visiškai nereikšmingi. Jei vaikas pradeda kalbėti apie savo bėdas, jie iš karto perkelia dėmesį į save.

Tokie tėvai dažnai įteigia vaikui mintį, kad būtent jis turi rūpintis jais, o ne atvirkščiai – jie bet kuriuo metu gali paprašyti jo ko nors ir jis turi nedelsdamas įvykdyti prašymą. Galiausiai sūnus ar dukra gali pajusti nuolatinį „išnaudojimo“ jausmą ir tuo pačiu suvokti, kad kitaip tėvų „meilės“ pelnyti tiesiog neįmanoma.

Už uždarų durų 2

Vaiko ribų nepaisymas

Narcisistiški tėvai dažnai naudoja manipuliacijas, kad kontroliuotų savo vaikus ir gautų iš jų tai, ko nori. Tai gali pasireikšti kaltės jausmo primetimu, šantažu ir net grasinimais.

Nenuostabu, kad sūnaus ar dukters ribos jiems nieko nereiškia – norėdami pasiekti savo tikslų ir turėti pranašumą, jie pasiruošę skaityti svetimus laiškus, dienoraščius, „įsilaužti“ į nešiojamuosius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Kai vaikas suauga, kontrolė gali pasireikšti tuo, kad jie be įspėjimo ateina į jo namus, reikalauja atsakyti į skambučius bet kuriuo paros metu, duoda nepageidaujamus patarimus ir kišasi į asmeninį gyvenimą.

 

Jie neatsiprašo

Tėvai narcizai dažnai rodo empatijos trūkumą. Jiems sunku suprasti ir dalytis kitų žmonių, įskaitant savo vaikų, jausmais. Kai vaikui reikia paramos ir paguodos, narcizas dažnai nusisuka, nukreipia pokalbį į save arba sumenkina vaiko jausmus.

Norint pripažinti savo klaidą ir paprašyti atleidimo, reikia aukšto emocinio intelekto. Būtent todėl narcisistiški žmonės to niekada nedaro. Tam jų emocinio intelekto tiesiog nepakanka.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...

Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...

Nematoma kasdienybė

Nematoma kasdienybė: psichologiniai reiškiniai, kurie valdo mūsų elgesį

Žmogaus smegenys yra vienas paslaptingiausių ir tuo pačiu galingiausių organų – jos...