Lietuva smuko spaudos laisvės reitinge „Reporteriai be sienų 2025“: ar pavojingi signalai jau peržengia ribą?

Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ paskelbė 2025 metų Pasaulinį spaudos laisvės indeksą, ir Lietuva šiemet jame nusileido viena pozicija žemyn – iš 13-osios į 14-ąją vietą. Nors tai vis dar viena aukščiausių pozicijų pasaulyje, šis mažas smukimas atspindi gilėjančius iššūkius, su kuriais susiduria žurnalistai Lietuvoje.

Reitingas vertina 180 šalių pagal penkis kriterijus: politinę nepriklausomybę, žurnalistų saugumą, teisinę aplinką, ekonominį spaudimą ir infrastruktūros kokybę. Šių metų rezultatai – istoriniai: pasaulinis spaudos laisvės vidurkis pirmą kartą krito žemiau 55 balų ribos, o situacija pasaulyje apibūdinta kaip „sunki“.

Lietuvos pozicijos silpnėjimą ekspertai sieja su keliais veiksniais: mažėjančiu žiniasklaidos finansiniu stabilumu, išaugusia savicenzūra regioniniuose portaluose ir politiniu spaudimu tam tikrais atvejais. Vis dažniau fiksuojamos situacijos, kai žurnalistai jaučia netiesioginį spaudimą iš vietos valdžios, o nepriklausomi kanalai susiduria su grėsmėmis dėl reklamos trūkumo ar net grasinimų.

„Spaudos laisvė Lietuvoje vis dar stipri, bet atsiranda pavojingų skilimų. Matome, kaip kai kur žurnalistika virsta išgyvenimo, o ne tyrinėjimo priemone“, – sako ekspertai.

Ne mažiau nerimą kelia visuomenės požiūris: pasitikėjimas žiniasklaida, ypač tradicine, per pastaruosius metus mažėjo. Socialiniai tinklai dažnai išstumia profesionalią žurnalistiką, o dezinformacijos kiekis ir poliarizuota viešoji erdvė daro įtaką tiek auditorijai, tiek pačių žurnalistų savijautai.

Už Europos ribų spaudos laisvės padėtis dar blogesnė: net ir demokratijomis laikomos šalys, kaip JAV ar Indija, smuko reitinge dėl smurto prieš žurnalistus, poliarizacijos ir valdžios bandymų riboti informacijos prieinamumą.

Tuo metu autoritarinės valstybės kaip Rusija, Baltarusija, Šiaurės Korėja ar Iranas toliau išlieka reitingo pabaigoje – ten žurnalistika dažnai prilygsta nusikaltimui.

Lietuva vis dar laikosi aukštai, tačiau spaudos laisvė nėra garantuota. Ekspertai ragina išlikti budriems: stiprinti žurnalistų apsaugą, ginti nepriklausomus kanalus nuo ekonominio spaudimo ir ugdyti visuomenės kritinį mąstymą.

Žurnalistika Lietuvoje

Lietuvos žiniasklaidoje ir toliau dominuoja visuomeninis transliuotojas LRT, TV3 grupė ir LNK grupė, tačiau pastebima, kad šalyje yra daugybė internetinių žiniasklaidos priemonių, kai kurios orientuotos į tiriamąją žurnalistiką ir „pritraukia vis didesnę auditorijos dalį tarp jaunesnės auditorijos“.

Vertinant Lietuvos žiniasklaidos santykį su valdžios institucijomis, RSF pažymi, kad „valdžios ir žurnalistų santykiai pasižymi įtampa, kuri didėja su kiekviena nauja krize“, tačiau politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti. Vis tik žiniasklaida vis dar ganėtinai dažnai susiduria su atsisakymu teikti informaciją be paaiškinimų.

Ataskaitoje minima ir LRT taryba, kuriai „nepavyko apsaugoti viešosios žiniasklaidos nuo politinio spaudimo“. Kiti žiniasklaidos reguliavimo ir stebėsenos organai, RSF teigimu, yra gana laisvi nuo politinės įtakos.

RSF pažymi, kad šalies teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet „padeda apsaugoti žurnalistų teises“, o „teismai kartais teikia pirmenybę asmens duomenų apsaugai, o ne spaudos laisvei“.

RSF taip pat teigia, kad Lietuvoje etikos klausimai yra „savireguliuojami, prižiūrimi teismų įgaliotos asociacijos, dėl ko kai kurie kelia abejonių“.

Kalbant apie ekonominę Lietuvos žiniasklaidos situaciją, išskiriama sudėtinga vietinės žiniasklaidos, patiriančios „sistemingą finansavimo trūkumą“, padėtis. Tačiau regioninės žiniasklaidos finansavimo modelis neseniai atnaujintas – įkurtas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Ataskaitoje užsimenama ir apie Lietuvoje pastebimas sąmokslo teorijų grupes, tačiau jos nesumažina žurnalistų iš visuomenės jaučiamos pagarbos. RSF mato žurnalistų intenciją kovoti su savicenzūra, nors sistemingų bandymų cenzūruoti kokybišką žurnalistiką nepastebėta.

Kitos šalys

Lenkija užima 31 vietą pasaulyje – nepaisant vis dar problematiškos žiniasklaidos laisvės situacijos, ji šiemet pakilo 16 vietų aukščiau nei pernai.

Žiniasklaidos laisvės reitingo viršūnėje yra Norvegija, antroje vietoje – kaimynė Estija, trečioje – Nyderlandai, ketvirtoje – Švedija, penktoje – Suomija, šeštoje – Danija.

Tuo metu Ukrainoje kariaujanti Rusija užima 171 vietą, Baltarusija – 166-ą vietą lentelėje.

Vis dėlto pati prasčiausia situacija, kaip teigia RFS, vyrauja Eritrėjoje, užimančioje paskutiniąją vietą indekse, taip pat Šiaurės Korėjoje (179 vieta) ir Kinijoje (178). Blogiausiųjų penketuke rikiuojasi ir Sirija (177), Iranas (176) bei Afganistanas (175).

Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.

TOP-20