Déjà vu yra įprastas jausmas, kai nauja situacija atrodo pažįstama, o tai yra mūsų atminties sistemos signalas apie laikiną desinchronizaciją. Tačiau yra ir priešingybė – jamais vu – kai kažkas nepaprastai pažįstamo staiga atrodo nerealu, keista ar visiškai nauja.
Šis jausmas pasireiškia rečiau nei déjà vu ir gali būti neįprastesnis bei trikdantis. Jamais vu gali pasireikšti netikėtu keistu atrodančiu pažįstamo veido pamatymu arba dezorientacija pažįstamoje vietoje. Dažnai šis jausmas atsiranda, kai veiksmas kartojamas arba į ką nors įdėmiai žiūrima ilgą laiką, pavyzdžiui, žodis rašomas vėl ir vėl, kol jis atrodo neteisingas ar net praranda prasmę.
Mūsų tyrimas, apdovanotas Šnobelio literatūros premija, parodė, kad jamais vu galima lengvai sukelti laboratorijoje paprastu pakartojimu. Eksperimento metu studentai kelis kartus rašė tą patį žodį. Nemaža jų dalis (apie 70 % vieno testo metu) patyrė keistumą, kuris atitiko jamais vu apibrėžimą ir liovėsi po kelių dešimčių pakartojimų, ypač kalbant apie pažįstamus žodžius. Dalyviai tai apibūdino kaip jausmą, kad žodis „atrodo neteisingas, tarsi tai nebūtų visai žodis“ arba „kuo daugiau į jį žiūri, tuo labiau jis praranda savo prasmę“.
Mokslinis šio reiškinio paaiškinimas susijęs su „prisotinimu“ – idėjos ar veiksmo perkrova, kol jis tampa beprasmis. Mūsų nuomone, jamais vu yra smegenų signalas, kad informacijos apdorojimas tapo „pernelyg automatinis“ arba pasikartojantis. Tai gynybos mechanizmas – savotiškas „realybės patikrinimas“, padedantis mums „atsiriboti“ nuo automatinės kontrolės ir atkurti kognityvinį lankstumą, kad smegenys galėtų nukreipti dėmesį ten, kur reikia.
Panašūs pastebėjimai buvo pateikti ir anksčiau, pavyzdžiui, XX amžiaus pradžios tyrimuose apie žodžių „asociacinės galios praradimą“ ilgai juos žiūrint. Tačiau mūsų unikalus indėlis slypi būtent tame, kad šį prasmės praradimą kartojimo metu lydi specifinis jamais vu jausmas. Šio reiškinio supratimas turi svarbių potencialių pritaikymų, ypač tai galėtų padėti tiriant ir gydant obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS), kai kompulsyvus tikrinimas gali paversti patį tikrinimo veiksmą beprasmiu, sukeldamas realybės neryškumą ir įtvirtindamas nerimo ciklą. Džeme vu yra paslaptingas, bet svarbus pojūtis, atveriantis langą į mūsų smegenų veikimo subtilybių supratimą.
Parašyti komentarą