Sukčiavimas finansų sektoriuje tampa vis išradingesnis ir pavojingesnis. Nors „Luminor“ bankas aktyviai įspėja klientus apie galimus pavojus, svarbu žinoti, kokie sukčiavimo metodai šiuo metu taikomi visame pasaulyje ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Dažniausi sukčiavimo metodai
1. SIM kortelės keitimo (SIM-swap) sukčiavimas
Šis metodas leidžia sukčiams perimti jūsų telefono numerį ir gauti prieigą prie dviejų veiksnių autentifikacijos kodų, taip įsilaužiant į banko ar kitas paskyras. Jungtinėje Karalystėje tokių atvejų skaičius išaugo nuo 289 atvejų 2023 m. iki beveik 3 000 atvejų 2024 m., o nuostoliai siekė 5,35 mln. svarų sterlingų.
2. Pinigų mulų verbavimas
Sukčiai, ypač socialiniuose tinkluose, siūlo lengvą uždarbį, prašydami pervesti pinigus per jūsų sąskaitą. Tyrimai rodo, kad 21 % britų buvo kreiptasi su tokiais pasiūlymais, o 23 % Z kartos atstovų buvo tiesiogiai taikomi. Daugelis nežino, kad už tokią veiklą gresia iki 14 metų kalėjimo.
3. Suklastoti banko skambučiai (vishing)
Sukčiai skambina, apsimesdami banko darbuotojais, ir prašo pateikti asmeninius duomenis ar atlikti skubius pervedimus. Pavyzdžiui, JAV moteris prarado 17 000 dolerių po tokio skambučio, nors buvo vos už dviejų kvartalų nuo savo banko skyriaus.
4. Suklastotos SMS žinutės (smishing)
Airijoje policija įspėjo apie padidėjusį sukčiavimo SMS žinutėmis lygį. Sukčiai siunčia žinutes, kurios atrodo kaip iš banko, ir prašo pateikti asmeninius duomenis ar prisijungimo informaciją. Svarbu žinoti, kad tikras bankas niekada neprašo tokių duomenų per SMS.
5. Suklastoti el. laiškai su QR kodais (quishing)
Nauja sukčiavimo forma, kai el. laiškuose siunčiami QR kodai, nukreipiantys į netikras svetaines, kuriose prašoma įvesti asmeninius duomenis. Svarbu būti atsargiems ir neskenuoti QR kodų iš nepatikimų šaltinių.
Kaip apsisaugoti?
- Nespauskite įtartinų nuorodų: Jei gaunate žinutę ar el. laišką su nuoroda, kuri atrodo įtartina, nespauskite jos. Vietoj to, susisiekite su banku oficialiais kontaktais.
- Nepateikite asmeninės informacijos telefonu: Bankas niekada neprašo pateikti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos telefonu.
- Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą: Tai papildomas saugumo sluoksnis, kuris padeda apsaugoti jūsų paskyrą net jei slaptažodis būtų pavogtas.
- Būkite atsargūs su QR kodais: Neskenuokite QR kodų iš nepatikimų šaltinių, ypač jei jie atsiųsti el. paštu ar SMS žinute.
- Patikrinkite siuntėjo informaciją: Atkreipkite dėmesį į el. pašto adresą, iš kurio gautas laiškas. Sukčiai dažnai naudoja adresus, labai panašius į oficialius.
- Reguliariai atnaujinkite slaptažodžius: Naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius ir keiskite juos reguliariai.
Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?
Jei manote, kad tapote sukčių taikiniu arba netyčia pateikėte konfidencialią informaciją, nedelsdami:
- Susisiekite su „Luminor“ banku: Skambinkite telefonu +370 5 239 3444 arba rašykite el. paštu info@luminor.lt.
- Praneškite policijai: Jei praradote lėšas ar asmeninę informaciją, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą arba praneškite apie incidentą portale „ePolicija“.
- Stebėkite savo sąskaitas: Reguliariai tikrinkite banko sąskaitų išrašus ir praneškite apie bet kokius įtartinus veiksmus.
Būkite budrūs ir saugokite savo asmeninę informaciją. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, todėl svarbu nuolat atnaujinti žinias apie galimas grėsmes ir imtis prevencinių priemonių. Jei kyla abejonių dėl gautos informacijos tikrumo, visada geriau pasitikrinti oficialiais kanalais.
Šaltiniai: Luminor, The Sun, The Times
